Michailas Durnenkovas yra scenaristas ir dramaturgas. Jis gimė 1978 metais, o jau 1995 m. Togliatti mieste tapo vienu iš Togliatti Naujosios Dramos mokyklos įkūrėjų. Be šio judėjimo neįmanoma įsivaizduoti naujosios rusų dramos paskutiniais dešimtmečiais. Be dramaturgijos, Michailas taip pat yra dirbęs santechniku, aktoriumi, inžinieriumi, teatro režisieriumi, televizijos žurnalistu. Įvairios gyvenimo patirtys padeda Durnenkovui laisvai rašyti apie skirtingus veikėjus – nuo pačio Stanislavskio iki keliautojų šiaurės ašigaliu. 2010 metais Durnenkovas baigė Maskvos Kinematografijos Universitetą. Nuo to laiko jis intensyviai dirba ir kine – kaip scenaristas ir net kaip aktorius.
Durnenkovo žymiausios pjesės yra “Nature reserve”, “The simple(st) way to give up smoking”, “Junk”. Kai kurios iš jų buvo rašomos kartu su broliu Vyacheslavu, kuris taip pat yra vienas reikšmingiausių rusų dramaturgų. Durnenkovo pjesės yra statomos ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Jis dalyvavo bei tapo laureatu įvairiuose festivaliuose bei dirbtuvėse.
2010 metais Michailas prisidėjo prie arktinės ekspedicijos. Jos metu Michailas parašė pjesę „Žemės pakraštyje“ („On the edge of the earth“), kuri tapo pirma BBC World drama, parašyta antarktikoje. Jo pjesė „girtuokliai“ („Drunks“), parašyta kartu su broliu, buvo pastatyta ir Royal Shakespeare Company.
Taip pat ir Lietuva turėjo šansą susipažinti su autoriaus dramaturgija – 2016 metais režisierė Yana Ross pastatė dramaturgo pjesę „Ežeras“, kuri buvo rodoma ir „Sirenų“ festivalio metu.
Viena įdomiausių jo pjesių „Karas dar neprasidėjo“ („The war has not yet started“) – tai surreali juodoji komedija. Ji atskleidžia, kad karas iš tiesų dažnai vyksta visai arti – mūsų namuose, gatvėse, širdyse. Dvylikoje modernių istorijų, Durnenkovas analizuoja baimes ir keistumus, su kuriais mes susiduriame kasdieniniame gyvenime – seksualinius žaidimus, ką reiktų daryti su senstančiais tėvais, su meluojančiais politikais, įtampa oro uostuose, meluojančiais žurnalistais, kaip atrasti tą „vienintelį“. Savo pjesėje autorius klausia „Kodėl bijai pasaulinio karo, jeigu dar nekovojai savojo?“
