Pjesių skaitymo festivalis „Dramokratija“ šiemet dalyvius kvietė rašyti propagandos tema. Trejose kūrybinėse dirbtuvėse su lektoriais iš Vokietijos, Rusijos ir Lietuvos jaunieji dramaturgai plėtojo savo idėjas bei kūrė tekstus. Trejų dirbtuvių ciklą Gėtės institute užbaigė paskutinę dieną vykęs virtualus dalyvių, dirbtuves vedusių dramaturgų Theresia Walser (Vokietija), Michailu Durnenkovu (Rusija) ir Gabriele Labanauskaite (Lietuva) susitikimas, kurio metu visi galėjo pasidalinti savo įspūdžiais bei įgytomis patirtimis.
Lietuvių poetė, prozininkė ir dramaturgė, festivalio idėjinė lyderė bei paskutiniųjų kūrybinių dirbtuvių dėstytoja Gabrielė Labanauskaitė pasakojo, kad organizuojant festivalį, norėjosi išvengti vienašališkos pozicijos ar nuomonės, tad buvo pakviesti dėstytojai iš Vokietijos ir Rusijos – Theresia Walser ir Michailas Durnenkovas. „Tai – tarsi koktelis iš įvairių ingredientų, kurį gavo dalyviai,“ – teigia G. Labanauskaitė.
Kūrybines dirbtuves vedę lektoriai skirtingi ne tik savo dėstymo metodika, bet ir politinėmis pažiūromis, kurioms būdingas vienas aspektas – nepasiduoti dominuojančiai sistemai ir su destruktyviomis idėjomis kovoti menine forma. Lietuvių kūrėja džiaugėsi įvykusiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis: „Manau, kad įvairiakalbiai, įvairiataučiai dėstytojai atveria dideles galimybes, kurias iš karto gal net sunku įvertinti ar suvokti – kiekvienam dalyviui tikriausiai atsivers kitokios durys. Tačiau faktas, kad išgirsti savo pjeses skaitomas skirtinga kalba, išgirsti visai kitokią teatrinę mokyklą baigusio ir skirtingame pasaulio kontekste gyvenančio žmogaus nuomonę be galo naudinga.“
Dalyviai teigia, kad visi užsiėmimai buvo labai skirtingi, tiek metodika, tiek vyravusia atmosfera, kiekvienas išsinešė sau naudingų patarimų, kuriuos taiko rašydami savo pjeses. LMTA kino dramaturgijos pirmakursis Rinaldas Tomaševičius atviravo, kad iš pradžių jautėsi kaip mažas vaikas, kuris niekada nematė žaislų ir yra dėkingas dėstytojams, kurie parodė jam tuos žaislus bei išmokė jais žaisti.
„Kūrybiniai užsiėmimai – tai savotiška kelionė: dalyviai jau yra pusiaukelėje, dar daug liko nuveikti, tačiau jau matyti aiški kryptis,“- teigia Gabrielė Labanauskaitė. „Kiekvienas dėstytojas atnešė į savo dirbtuves tai, ką turi geriausio,“- pasakojo dramaturgė, kuri su dalyviais analizavo XX a. pradžios propagandines pjeses, jų struktūras.
G. Labanauskaitė pasakoja, kad šių metų propagandos temos idėja gimė pradėjus bendradarbiauti su Vokietijos ambasada Lietuvoje: „Ypatingai esame dėkingi Annai Nowodworskai, buvusiai viena iš idėjų iniciatorių ir tarpininkių tarp ambasados bei festivalio „Dramokratija“. Abiems pusėms norėjosi kalbėti aktualiomis ir svarbiomis socialinėmis temomis, ypatingai, kai toks audringas ir besikeičiantis politinis peizažas šiandien yra visame pasaulyje, suvokiame, kad tai stipriai daro įtaką mūsų visų kasdieniniam gyvenimui.“
Diskutuodami apie požiūrį į propagandą, T. Walser, M. Durnenkovas ir G. Labanauskaitė vieningai sutaria – propaganda paverčia pasaulį labai paprastu – nupiešia viską juoda ir balta spalvomis, pažymi, kas yra draugas, o kas priešas, tačiau gyvenimas yra žymiai įvairiapusiškesnis. Kūrybinių dirbtuvių dalyvė Dovilė Katiliūtė, eksperimentuodama su pasakos ir dokumentinės pjesės žanrais, pastebėjo, kad propaganda egzistuoja visose gyvenimo srityse. Rusų dramaturgas M. Durnenkovas pridėjo, kad po kūrybinių užsiėmimų grįžęs namo jis įvertino, jog dalyvių darbai yra žymiai daugiau apimantys nei pati propagandos tema – tai tik aspektas, kurį jaunieji kūrėjai naudoja, rašydami apie jiems svarbias temas.
Iki vasario 5d. dalyviai rašys savo tekstus, o vasario 26 d. prasidės komandų formavimas. Visas pjeses bus galima išgirsti kitų metų pavasarį, balandžio 16-22 d. vyksiančiuose atviruose „Dramokratijos“ festivalio pjesių skaitymuose. Visas naujienas sekite festivalio Facebook ir Instagram paskyrose.
Festivalio remėjai - Vokietijos ambasada, Geothe institutas.
Festivalio partneriai - LMTA, LMTA SA, Teatro sąjunga.
