2017

I veiksmas

I scena

Patogus naujas butas lyg iš nekilnojamo turto agentūros reklamos. Valgomasis.

Skiriami stalo vienas priešais kitą sėdi DOVYDAS, daugiau nei trisdešimties vyras ir jauna, apie 30 metų, gal daugiau, gal mažiau, amžiaus moteris, LAURA.

Jiedu tylomis valgo. Dovydas susikaupęs ties savo pusryčiais nežiūri į Laurą. Karts nuo karto jis žvilgteli į telefoną, gulintį šalia ant stalo.

Laura bando atkreipti jo dėmesį savo šypsena, numesdama šakutę, čiaudėdama. Dovydas daugių daugiausia žvilgteli ar net nepakeldamas akių pasako "Į sveikatą."

LAURA

Gal dar kavos?

DOVYDAS

Ne, nereikia. Sustosiu gal kur nors degalinėj.

LAURA

Aš padaryt galiu... Ir vežtis galėtum.

DOVYDAS

Nereikia.

Laura sutrikusi lyg būtų gavusi antausį.

LAURA

Ar tikrai nenori, kad važiuočiau kartu?

DOVYDAS

O kam? Tau anąsyk labai patiko? Ar turi naujienų ir nori padaryt didžiulę sceną ir staigmeną visiems?

LAURA

Ne...

DOVYDAS

Ne, neturi naujienų ar ne, nenori daryt scenos?

LAURA

Neturiu naujienų.

Dovydas prunkšteli lyg to ir tebūtų laukęs.

DOVYDAS

Brolis skambino vakar. Julija laukiasi antro. Tikrai nevažiuok geriau. Jie trumpiau nei mes susituokę, o jau antras...

Laura nepakelia akių nuo savo lėkštės. Atrodo, tuoj ims ir pravirks.

DOVYDAS

Tik nereikia. Aš jau pavargau nuo tavo nesąmonių.

LAURA

Bet juk...

DOVYDAS

Bet juk būtų ne mano. Kam augint vaiką, jei jis ne tavo? Kam?

Laura sunkiai atlaiko Dovydo žvilgsnį. Ji turi atsakymą, bet žino, jog Dovydui jis netinka.

DOVYDAS

Matai, pati negali atsakyt. Geriau pasidomėk kas su tavim negerai. Ir ką galim su tuo padaryt.

LAURA

Gi ne tik su manim gali būt blogai...

Dovydas staigiai atsistoja ir šveičia į sieną savo kavos puodelį.

DOVYDAS

Ką tu pasakei?

Laura persigandusi tyli.

DOVYDAS

Na gi, pakartok. Ką tu pasakei? Pakartok!

Laura ašaroja.

DOVYDAS

Klausyk, tu pati pasitikrink geriau, ką? Mane jau užkniso laukt. Jei tik galėtumėm bandyt indelyje... Ką, mažute? Būtų smagu. Aš padarau į puodelį, paima iš tavęs kiaušiuką ir sumeta krūvon. Ir man smagiau, ir tau jokio vargo. O dabar juk taip negalim, tai tu pasižiūrėk ką gali padaryt ir kad apnėštėtum, ir kad man norėtųs į tave žiūrėt. Gerai?

Dovydas prieina prie Lauros ir pabučiuoja ją į žandą.

DOVYDAS

Žinai, kad mano giminės baliai ilgai trunka. Grįšiu poryt. Gali neskambint jei nieko rimto. Ate.

Dovydas išeina.

Laura kūkčiodama surenka puodelio šukes.

II scena

Virtuvė.

Laura dainuodama bando sudėlioti ir suklijuoti puodelį.

LAURA

Būčiau nekalbėjus, Nekalbėjus, ne! Būčiau nekalbėjus, Nekalbėjus, ne!

Gražios buvo jo akelės - Susigundžiau! Gražios buvo jo akelės - Susigundžiau!

Būčiau nemylėjus, Nemylėjus, ne! Dailus buvo bernužėlis - Susigundžiau!

Būčiau su juo nėjus, Su juo nėjus, ne! Aiškiai švietė mėnesėlis - Susigundžiau!

Būčiau nebučiavus, Nebučiavus, ne! Saldžios buvo jo lūpeles - Susigundžiau!

Laura nužvelgia virtuvę ir sunkiai atsidususi išmeta puodelio šukes.

III scena

Namų svetainė. Beveik iš Ikėjos katalogo.

Laura sėdi ant sofos ir mezga. Priešais ją ant staliuko garuoja pilnas arbatinis, šalia - pora tuščių puodelių.

LAURA

Nebemėgstu sekmadienių. Vasarą ypač. Bet ir žiemą gali tik lindėt namuose. Sekmadieniais visi kažkodėl užsimano išeit į gatves pasivaikščiot ir pasipuikuot savim ir savo šeimom. Mamos lėtai vaikštinėja stumdamos vežimėlius visom pagrindinėm miesto gatvėm. Stumia, kalbasi sau kaip jų vaikai kakoja ir kokios jos laimingos. Aš kartais einu iš paskos ir beklausydama galvoju, kaip taip nutinka, kad draugės dažnai kone vienu metu vaikų susilaukia? Ar jau apsivaikavus turėt panašaus amžiaus vaiką tampa reikalavimu draugėms ir su bevaikėm nebebendrauji? Niekad šito nesužinosiu, o tų mamų iš gatvės tikriausiai irgi neišdrįsiu paklaust. O parkuose sekmadieniais tai net nekalbu kaip... Močiutės, seneliai, tėveliai ir mamytės. Visi susirenka pažaist pasidžiaugt. Ratu aplenkt norisi. Kur dėtis? Kur eit pasivaikščiot jei vaikų neturi? Kur eit pasivaikščiot jei į kitų vaikus žiūrėt negali? Kur?

Pasigirsta durų skambutis. Laura pakyla atidaryti durų.

Laura grįžta su Agne, moterim pačiam jaunystės žydėjime, kai pase 30, o širdy ir veide kokie 23.

Laura pralinksmėja pamačiusi Agnę.

AGNĖ

Mano miela. Turiu tokių naujienų, kad tu nepatikėsi. Bet net nežinau ar galiu tau, TAU, jas sakyt...

LAURA

Kas nutiko? Man tu viską gali sakyt, gi žinai.

AGNĖ

Ne, ne šitą. Ne tau. Geriau sakyk kaip judviem sekas? Ar turi kokių naujienų?

LAURA

Naujienų... Visi laukia naujienų. O kas gali būt pasikeitę? Nebent tai, kad su Dovydu beveik nebesikalbam, dar rečiau mylimės, o pas gimines važiuojam po vieną. Vienam kažkaip lengviau atsakyt į visus tuos klausimus. Nesijauti toks kaltas. O širdy bijai, kad vien per tave šitos bėdos. Ir garsiai pasakyt negali šitos baimės. Nes ją patvirtins, tikrai žinai, kad patvirtins, ir kas tada liks? Jis mane kaltina. O ir aš pati nujaučiu, kad čia per mane. Per mane!

AGNĖ

Miela mano, nekalbėk nesąmonių. Daug kas negali lengvai. Ir tu neturi savęs kaltint vien dėl to, kad esi moteris! Vyrai irgi būna nevaisingi. Būna, nesutampa abiejų ląstelės ir natūraliai neišeina...

LAURA

Gi pati žinai, kad tik natūraliai pas mus galima. Kraustytis į užsienį vien tam, kad išleist tūkstančius dirbtiniam apvaisinimui? Dovydas niekad nesutiks. Negarantuota investija. Be to, jam čia gerai, nuo nulio pradėt kitur nenorės. O jei ir išvažiuosim, gi kiek kainuoja! Neiškart galėsim procedūras pradėt. Dar pora metų mažiausiai. Dar mažiau galimybių. Nežinau ką daryt...

AGNĖ

Niekaip nesuprantu kodėl tokiems žmonėms kaip tu likimas neduoda vaiko. Visokiem padugnėm su šuliniais tai prašom, kartą pasipisa kas devynis mėnesius ir dėt neturi kur. O tu? Būtum geresnė motina už visas...

LAURA

Nereikia to pykčio.

AGNĖ

Kodėl nereikia? Tu per daug gera.

LAURA

Negera. Duotų...

AGNĖ

Pasiimkit.

LAURA

Aš paimčiau jei tik kas leistų. Bet ne vienai vaiką augint juk. Sunku. Ne šeima.

AGNĖ

Nuo kada šeima būtinai vyras, moteris ir vaikai? Ir santuoka šeimos nepadaro. Nesvarbu kas pagal įstatymą...

LAURA

Tu ką siūlai?

AGNĖ

Nieko aš tau nesiūlau. Dovydas palaikyt tave galėtų.

LAURA

Aš gi vaiko negaliu jam duot.

AGNĖ

Ir kas?

LAURA

Ir tas.

Nejauki pauzė.

AGNĖ

Aš neturiu kam duot.

LAURA

Ko?

AGNĖ

Vaiko.

LAURA

Ta prasme?

AGNĖ

Nekreipk dėmesio. Padainuok man ką nors geriau.

Agnė padeda galvą Laurai ant kelių. Laura ją švelniai glosto.

LAURA

Ar aš tau, sese, nesakiau, ar aš žodelio netariau? Iššluok kiemeli subatoj, atjos bernelis nedėlioj.

Atjojo ponai devyni ir jų tarnaičiai septyni. Atjos ir šelmis bernelis, kiek jis iškados padarys.

Pririšo žirgą prie tvoros, prie lelijėlės, prie rūtos. Žirgas pamuistė galvelę, išlaužė uosio tvorelę.

Oi bėgsiu, bėgsiu tekina, pas motinėlę verkdama. O, motinele mylima, ką man daryt su rūtele?

Palaistyk rūta vyneliu, o lelijėlę pieneliu. Prigis rūtele prie šaknų, o lelijėlė prie laiškų.

AGNĖ

Kodėl berneliai visad ištrypia rūteles?

LAURA

Tu gi žinai ką jos simbolizuoja.

AGNĖ

Na bet kodėl? Kodėl vat pavyzdžiui šitoj dainoj išmintos rūtelės prigyja palaisčius vynu?

LAURA

Na, kaip čia pasakius. Ko tu pati nepasidomi ką tos dainos reiškia? Visi gi turi dabar jas dainuot...

AGNĖ

Tai aš tavęs paklaust gi galiu.

LAURA

Gali. Istorija tokia šioj dainoj. Atvažiavo bernelis, iškart prisistatė prie gražios kaip lelija mergelės. Mergelė nulinko kaip numinta lelija ir šelmis bernelis pasiguldė mergelę. Tada bernelis išjojo namo, o mergelė liko nėščia. Bėgo pas motiną klaust ką daryt, tai ta ir patarė rūtas panaudot pagal paskirtį ir po to jau rūpintis savo grožiu, kad rimtą berną susirastų ir ištekėjus vynu nugirdytų ir apgautų, kad nekalta. Aš bent taip ją suprantu.

AGNĖ

O kokia rūtų paskirtis?

LAURA

Rūtos gi nuodingos. Pasidarai arbatos ir jei buvai nėščia, per skausmus ir kraujus nebebūni.

Agnė atsisėda.

AGNĖ

Čia rimtai?

LAURA

O tai apie ką tada visos liaudies dainos?

AGNĖ

Ir jų tokių nedraudžia?

LAURA

Nelabai kas gilinas gal. Niekas netiki, kad dar kas rūtom bandys persileidimą sukelt.

AGNĖ

Tai čia jau nuo senų laikų moterys taip darydavo?

LAURA

Taip. Gi sakiau tau jau seniai. Visos dainos ir pasakos turi praktinę dalį realybėj. Ir tikrai ne mūsų karta ir ne ateinanti patys nepadoriausi.

AGNĖ

Bet tai jei aš išgerčiau rūtų arbatos, tai persileisčiau natūraliai, taip?

LAURA

Agnyt, nuodingas reikalas tos rūtos. Pati žiūrėk numirtum.

Pala, o kam tau?.. Persileistum?

Agnė atsistoja ir nusisuka nuo Lauros.

AGNĖ

Nenorėjau sakyt, tau ypač ir ypač dabar. Bet... Aš nėščia.

LAURA

Nuo ko? Beno?

AGNĖ

Aha.

LAURA

O ką jis?

AGNĖ

Kaip tai „ką jis“? Prie ko jis apskritai čia? Aš jo pakęst negaliu po tų jo prakalbų apie šeimyninį gyvenimą... Ne mano žmogus. Jis iš manęs kažkokią lėlę nori pasidaryt ir dar taip atvirai, kad jei jam pasiseks, tai daugiau gyvenime nebesusitiksim.

LAURA

Tai ką tu darysi?

AGNĖ

O ką aš galiu daryt?

LAURA

Gimdyt.

AGNĖ

Mane vemt verčia vien pagalvojus apie Beno giminės pratęsimą!

LAURA

Arba tavo kūnas pratinas prie minties, kad laukies. Dėl to pykina.

AGNĖ

Ne dėl to, pati žinai, kad ne dėl to.

Agnė žiūri į Lauros mezginį. Laura paima laisvą virbalą ir atkiša Agnei.

LAURA

Tu rimtai? Šitaip?

AGNĖ

Tu nejuokauk. Nei šitaip, ne kitaip. Jei natūraliai taip atsitinka gi nieko... Bet eit, kišt, sakyt, kad va... Nenoriu. O natūraliai gi „Oi, kaip čia taip nepasisekė...“ ir nieks nieko. Nei teis, nei pirštais badys. Irgi visais laikais buvo būdų, visais laikais. Pati, va, papasakojai.

Laura numeta virbalą.

LAURA

Nebe sovietmetis. Ir tu juk... Netikiu savo ausim. Tu šitaip? Aš galvojau, kad tau jūra iki kelių ir niekas ne autoritetas. Va čia tai nustebinai...

AGNĖ

Aš žinojau, kad neturiu tau šito sakyt...

LAURA

Ne, ne, ne. Turėjai. Viskas gerai. Na, beveik.

AGNĖ

Jūs jau tiek metų bandot, o aš nenoriu, saugaus ir va tai tau...

LAURA

Jūs saugojotės?

AGNĖ

Tai žinoma. Aš nenorėjau rizikuot. Bet vis tie prezervatyvų trys procentai tikimybės. Na, žinai, net ir aspirinas tarp kelių padeda nebent ant nugaros guli.

LAURA

Bet ko gulėt ramiai, ar ne?

AGNĖ

Aš atsiprašau... Tikrai neturėjau tau pasakot šito, taip gi negalima. Galėčiau, tau tą vaiką atiduočiau! Tu motina be vaiko, aš čia šliundra be atsakomybės jausmo...

LAURA

Ką tu čia šneki? Jokia tu ne šliundra. Tau reikia kitokių dalykų nei man ir nieko čia blogo. Tiesiog... Šita likimo ironija.

AGNĖ

Atleisk, aš tikrai nežinau ką daryt...

LAURA

Tik būk gera, nesinuodyk. Nežinai kas po to bus tau. Ir nesitampyk. Susitvarkytum kaip žmogus, tai ir žinotum, kad galėsi normalų vyrą sutikus susilaukt...

AGNĖ

Tokį kaip Dovydas?

Agnė kalba švelniai, bet Laura į Dovydo vardą reaguoja lyg verdančiu vandeniu perlieta.

LAURA

Atiduok man vaiką.

AGNĖ

Ką?

LAURA

Pati sakei, jei galėtum, atiduotum man.

AGNĖ

Bet tu sakei, kad Dovydui tik savo reikia.

LAURA

O kiek laiko tu?

AGNĖ

Pirmas mėnuo eina.

Laura beveik maniakiškai nusijuokia.

LAURA

Permiegok su Dovydu, pasakyk, kad pastojai nuo jo ir negali slėpt nuo manęs, o tada pasakysiu, kad viskas gerai, auginsim tavo vaiką kaip savo. Benas nesužinos, nė neįtars. Visks bus gerai, idealus planas!

AGNĖ

Ką tu čia nusišneki? Tu rimtai nori, kad miegočiau su tavo vyru?

LAURA

O tau jis ką, prastas?

AGNĖ

Laura!

LAURA

Ką?

AGNĖ

Ne. Aš ką nors sugalvosiu. Bet jau šitaip... Ne ne ne.

LAURA

O ką tu sugalvosi? Pas gydytojus susitvarkyt nenori, nes matai šiais laikais dar kažkam gėda. Tai elgsies kaip viduramžių panos. Nu rimtai, dar pasiimk tą mano virbalą ir išsikrapštyk kaip sovietmečiu. Tik dar dabar jau tarp šviesių ikėjos baldų, o ne tamsių vienodų...

AGNĖ

Laura!

LAURA

Nu ko tu nori?

Lauros akys pilnos ašarų. Agnė ją apkabina.

LAURA

Aš tai vaiko noriu. Užaugint. Būt mama. Mano ne mano. Bet mama.

Agnė pasodina Laurą ant sofos ir įpila abiems arbatos.

AGNĖ

Ar tu tikra? Juk gali būt priešlaikinis, vaikas visiškai į Dovydą nepanašus... Kas jei jis norės DNR tyrimo?

LAURA

Nenorės, jis vaiko nori. Tikrai, labai! Labiau už viską! Ir tau geriau būtų, nei prieštvanininiais būdais krapštyt tą vaikutį lauk...

AGNĖ

Bet po to, tas vaikas... Kaip aš galėsiu į jį žiūrėt? Ką visi kiti pasakys? Kaip visus apgausim?

LAURA

Sugalvosim, pats Dovydas pasiūlys ką nors. Pamatysi, viskas bus gerai. Visiem trim. Visiem keturiem!

AGNĖ

Na bet aš nežinau... Miegot su tavo vyru?

LAURA

Pasidulkint! Kartą tik. Neilgai.

AGNĖ

Nežinau... Man rodos gali būt problemų po to...

LAURA

O ką tu tada geresnio gali sugalvot man ir tau?

Agnė visa esybe bando rasti atsakymą į šį klausimą.

AGNĖ

Nieko.

Laura pergalingai suploja rankomis.

IV scena

Ant sofos sėdi Dovydas ir Agnė. Priešais juos ant staliuko stovi butelis vyno ir trys taurės. Jie laukia.

Laura vaikšto scena toliau nuo jų.

Dovydas jaudinasi.

DOVYDAS

Aš nežinau kur ta Laura pasidėjo... Vėluoja.

AGNĖ

Mhm...

DOVYDAS

Tai gal?.. Gal jau vyno?

AGNĖ

Galim.

Dovydas įpila vyno sau ir Agnei. Jie gurkšnoja tyloje.

DOVYDAS

Tai kaip tau sekasi?

AGNĖ

Neblogai. Kaip jums?

DOVYDAS

Tu jau nebe su Benu?

AGNĖ

Ne... O kodėl klausi?

DOVYDAS

Man jis niekad nepatiko. Tu nusipelnei geresnio vyro.

AGNĖ

O... Ačiū? O... Kokio aš nusipelniau?

Dovydas vienu mauku išgeria visą vyno taurę.

DOVYDAS

Tokio kaip aš.

Dovydas pabučiuoja Agnę.

AGNĖ

Ką tu darai?

DOVYDAS

Tu tokia moteris... Moteris! Aš nebegaliu...

Dovydas sugriebia Agnę į glėbį. Agnė po truputį pasiduoda jam.

Laura iš tolo juos stebi.

LAURA

Šiandien jau beveik norėjau viską atšaukti. Išsigandau, kuo tai gali baigtis. Kad nepavyks. Arba...

Agnė išsivaduoja iš Dovydo rankų ir lūpų. Jie išeina.

Laura palydi juos akimis.

LAURA

Dovydas man patiko iš pat pradžių. Susipažinom su juo kartu su Agne ir labai bijojau, kad ji patiks jam labiau. Ji moteriškesnė, drąsesnė, žavesnė. Jei būčiau vyras pati ją pasirinkčiau. O tą visą pirmą vakarą praleidome tryse. Beveik visą, iki Agnė išėjo, nes Dovydas jai pasirodė pernelyg nuobodus ir susikaustęs. O aš svaigau nuo kiekvieno jo žodžio ir judesio. Ir be galo džiaugiausi, kai jis paprašė mano numerio. Tokios moterys kaip aš... Sunku mums. Na, gal sudėtinga, tiksliau. Nuolatinė baimė ir nebegalėjimas nieko pakeisti. Kaip dabar. Aš visąlaik bijojau, kad jis susiras kokią meilužę, išvaizdžią ir moterišką, kokios jis ir nusipelnė. O dabar tokią pati įvariau jam į lovą. Bet... Juk viskas bus gerai. Viskas bus gerai, ar ne?

Laura išeina.

V scena

Dovydas virtuvėje jaudindamasis geria arbatą ir vaikščioja iš kampo į kampą.

Pasigirsta durų skambutis.

Dovydas išeina ir grįžta su Agne.

DOVYDAS

Aš labai džiaugiuosi, kad paskambinai. Man labai reikia su tavm pasikalbėt.

AGNĖ

Man irgi. Aš laukiuosi.

Dovydas nustemba, tada išsigąsta, o po to nudžiunga ir apkabina Agnę.

Agnė atstumia jį.

AGNĖ

Ko čia džiūgauji?

DOVYDAS

Pagaliau! Pagaliau! Ar tu bent įsivaizduoji kiek laiko aš laukiau, kol man kas nors tai pasakys? Ar bent nutuoki? Ir tu... Tu!!! Aš... Aš nesitikėjau, kad gali būti taip nuostabu viskas gyvenime..

Agnė sutrikusi dėl tokios Dovydo reakcijos.

AGNĖ

Kas tau čia, po velnių, nuostabaus?

DOVYDAS

Agne, aš jau seniai negaliu pakęst Lauros. Ji vis bando pastot, bet kokia jin moteris jei tiek laiko nieko nesigauna. Aš ją jau seniai noriu palikt. Aš tave myliu ir noriu praleist su tavim visą savo gyvenimą. O dabar... Kai yra vaikas, tai juk taip ir bus!

AGNĖ

Ką tu čia nusipezi?

DOVYDAS

Gi yra vaikas... Mano ir tavo.

AGNĖ

Bet aš nenoriu to vaiko.

DOVYDAS

Bet aš noriu, kad mes būtumėm šeima!

Įeina Laura.

LAURA

Sveiki.

Dovydas išsigąsta. Agnė jaučiasi nusikaltusi ir vengia Lauros žvilgsnio.

LAURA

Ar kažkas nutiko? Toks jausmas, kad kažkas tikrai nutiko.

AGNĖ

Laura...

DOVYDAS

Laura. Aš tave palieku ir vesiu Agnę.

AGNĖ

Ką? Debile, aš už tavęs netekėsiu. Nusišneki kaip didelis...

Agnė trenkia Dovydui ir puola prie Lauros. Laura ją atstumia. Agnė ašaroja.

LAURA

Ką?

DOVYDAS

Laura... Tu gi jau pati žinai, kad... Kad nėr prasmės. Kad nesi tokia moteris kokios iš tavęs norėjau, kad būtum. Viskas baigta.

LAURA

Ką?

DOVYDAS

Viskas baigta.

LAURA

Ne ne ne. Ne. Ne. Viskas turėjo būt ne taip. Ne ne ne ne. Ne!

AGNĖ

Laura...

LAURA

Agnė turėjo tau pasakyt, kad laukiasi. Tu turėjai persigąst, kad aš sužinosiu ką jūs padarėt. Tada Agnė turėjo pasiūlyt mums augint vaiką...

Laura atsisėda kupina nevilties.

DOVYDAS

Ta prasme?

AGNĖ

Vaikas ne tavo, ožy.

DOVYDAS

Ką? Agne, nemeluok...

AGNĖ

Dink man iš akių!

DOVYDAS

Agne?

AGNĖ

Tas vaikas ne tavo. Dink iš čia!

Agnė pritupia prie Lauros. Laura ištikta šoko bando susivokti situacijoje. Agnė bando ją guosti. Dovydas jaučiasi išduotas.

DOVYDAS

Kas čia per jūsų nesveiki bajeriai? Čia rimtai? Tipo, rimtai? Jūs taip pasišaipyt iš manęs norėjot? Tipo, žinot kaip aš noriu vaiko ir cha cha cha kaip juokinga? Ane? Oho. Abi? Abi? Už ką? Žinot, eikit po velnių.

Dovydas trenkia pirmą pasitaikiusį daiktą nuo stalo ir išeina.

Agnė guodžia Laurą.

VI scena

Laura sėdi ant sofos, mezga ir dainuoja. Priešais ją arbatinis ir du puodeliai.

LAURA

Nors mes kartu ir buvom neilgai, Draugystės laužas degs mums amžinai. Kiek draugų, kiek naujų veidų, Žydra banga, saulė raudona.

Aš be tavęs kaip jūra be bangų, Aš be tavęs kaip paukštis be sparnų. Neišeik, prašau, bus labai sunku, Juk tu žinai - aš tave myliu.

Ir oš vėl čia jūra paslapčia, Dainuos kiti, saulę leisdami. O mūs nebus, liks tik ši daina, Žydra banga, saulė raudona.

Aš be tavęs kaip jūra be bangų, Aš be tavęs kaip paukštis be sparnų. Neišeik, prašau, bus labai sunku, Juk tu žinai - aš tave myliu.

Pasigirsta skambutis. Laura išeina ir grįžta su Agne.

Agnė ir Laura prisėda ant sofos.

LAURA

Aš labai džiaugiuosi, kad atėjai.

AGNĖ

Man... Sunku susivokt. Aš jaučiuos kalta.

LAURA

Dėl ko? Kas nutiko? Baik... Čia juk buvo tik laiko klausimas.

AGNĖ

Bet...

LAURA

Bet nieko. Matau, kad tu ne... Nebe...

AGNĖ

Nebe. Negalėjau kitaip. Jei nebūčiau išsivalius, tai nebūčiau galėjus gerai jaustis.

LAURA

Kaip jautiesi?

AGNĖ

Nežinau. Bandau priprast. Kažkaip keista.

LAURA

Gerai keista?

AGNĖ

Nežinau. Negaliu pasakyt. Lyg ir trūksta kažko. Lyg ir viskas kaip turėtų būt. Bet iš pat pradžių tai palengvėjo. Nežinau. Ar... Ar tu?..

LAURA

Ne. Aš nemanau, kad galėčiau. Nors, tai daug ką paaiškintų.

AGNĖ

O kaip tu?

LAURA

Keista.

AGNĖ

Aš atsiprašau.

LAURA

Už ką? Nesijaučiau geriau jau nežinau kiek laiko. Ramu. 

AGNĖ

Rimtai?

LAURA

Taip. Leidžiu laiką prieglaudoj. Ten tiek daug meilės, tu irgi turėtum apsilankyt. Reikės pasiimt namo vieną. Ar gal net du.

AGNĖ

Ir tokia bus tavo šeima? Tu dar sutiksi kokį vyrą...

LAURA

Nesutiksiu. Gal ir sutiksiu. Nesvarbu. Kol kas man užteks vieno arba dviejų šuniukų. Jie tokie mielučiai! Žinai, keista girdėt tokius dalykus iš tavęs. Tu sutiksi vyrą... O tu?

AGNĖ

Man atrodo aš sutikau.

LAURA

Rimtai? Tu? Ta, kuri prieš du mėnesius galvojo kaip atsikratyt visų vyrų bandančių prisiliest prie tavęs?

AGNĖ

Taip. Bet. Gal čia tik Benas ir Dovydas? Su... su juo gal net ir šeimos norėčiau.  Štai kaip viskas gavos... Visiškai nesitikėjau. Buvom pažįstami tiek metų. Atrodžiau jam bitch of the bitches. Ir po... Po to, apsiverkiau, o tu žinai, kad aš niekad neverkiu, ir jis priėjo. Jis vienintelis prie manęs priėjo. Ir... Žinai, kartais gera, kai nereikia šiauštis.

LAURA

Žinau. O... O tu galėsi? Turėt vaikų?

AGNĖ

Taip, gydytojai sakė, kad viskas tvarkingai. Jei kartą galėjau, tai nėra priežasties kodėl dabar užsimanius negalėčiau. Bent kol kas.

LAURA

Labai dėl tavęs džiaugiuosi.

Agnė jaučiasi nepatogiai. Laura nuoširdžiai džiaugiasi dėl draugės.

AGNĖ

O ką Dovydas?

LAURA

Viskas gerai. Jis niekada man nesakė, kad esu jo gyvenimo moteris. Šiaip ar taip. Ir... Aš tikiuos, kad jis suras ką nors. Su kuo galės turėt krūvą vaikų. Dovydas bus laimingas tėtis. Jei tik jo vaikai bus geresni nei jo brolio. Atsiprašau, aš neturėčiau taip kalbėt apie jį. Jis geras žmogus. Labai daug ko mane išmokė. Man tik truputį jo gaila.

AGNĖ

Gyvenimo prakeiksmas greičiau... Nekreipk į jį dėmesio. Net gailėt neverta...

LAURA

Negaliu. Laukia ilgas procesas ir daugybė teisinių dalykų. Ir... Aš... Užaugau su juo.

AGNĖ

Rimtai?

LAURA

Taip. Gyvenimas tęsiasi.

AGNĖ

Bet... O... Negaliu nepaklaust. O kaip vaikai?

Laura paima Agnę už rankos ir šypsosi jai. Agnė iš pradžių sutrinka. Tuomet tvirtai suspaudžia Lauros ranką. Moterys šypsosi viena kitai.