2018

Veikėjai:

KLAUDIJUS – 22-eji metai

DAIVA – 27-eri metai

GIEDRIUS – 22-eji metai

„ERASMUS“ KLAUSIMYNO BALSAS – įgarsina DAIVA arba GIEDRIUS

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS – įgarsina DAIVA arba GIEDRIUS, priklausomai nuo situacijos

Prieš pirmą sceną

„ERASMUS“ KLAUSIMYNO BALSAS

Kokiais kriterijais rėmėtės, rinkdamiesi priimsiančią instituciją?

KLAUDIJUS

Šalis, miestas ir kultūra, socialinis gyvenimas.

Pirma scena

KLAUDIJUS

Antra diena Vilniuje. Lyja. Į stotelę atvyksta troleibusas. Atsidaro durys. Žengiu vidun. Sustingstu. Ant laiptelių – kraujas. Priešais, kraujo klane, guli kūnas. Žmonės lipa į troleibusą per gretimas duris. Pasuku galvą dešinėn. Vyras rodo man telefoną. Kviečia greitąją. Kiti troleibuso keleiviai kūno nepastebi. Kraujas laša nuo laiptelių. Pajutęs, kad vėl gebu judėti, išlipu iš troleibuso. Du berniukai rusiškai aptarinėja Iniestos reitingą „Fifoj 18“. Prie durų prieina vairuotojas. Kažką pasako ir visi keleiviai pro gretimas duris išlipa iš troleibuso. Vairuotojas nukabina troleibuso ūsus. Į stotelę atvyksta dar vienas antrasis – automatiškai įseku paskui kitus vidun. Durys užsidaro.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Kita stotelė - Vinco Kudirkos aikštė.

KLAUDIJUS
Skaudėjo galvą. Dabar, regis, nebeskauda. Dar nebuvau matęs lavono. Reikia susitikti su Aušra traukinių stotyje. Šešios stotelės. Išlipu šeštoje. Susitiksiu su Aušra.

Antra scena

GIEDRIUS

Bliamba, liko tik 20 minučių! Jis vėluos. Laukiu Justo. Šis miestas be jo – kitoks. Vilnius – mūsų, jis priklauso mums.

Už to pastato stovi apleista ligoninė. Vienąkart apsirūkėm ir Justas užsimanė pažiūrėti, kaip dega medicininės bylos. Užsidegė visa ligoninė. Žvengiau kaip niekada anksčiau. O bylos degė gražiai – pavirto spalvotom liepsnelėm. Tada pasislėpėm čia, po tiltu, ir klausėmės, kaip kaukdami į ligoninę skuba gaisrininkai ir policija.

Kai buvau mažas, pro savo langą matydavau operos teatro stogą. Didžiavausi – ne kiekvienas galėjo į jį spoksoti. Operos Vilniuje niekada nemačiau. Išsikrausčiau, ir dabar tegalvoju tik apie šviečiančią reklamą ant operos rūmų sienos. Turbūt supraktiškėjau – kaip ir rūmų savininkai. Ten, kur anksčiau įžvelgdavau prasmę, tikrą simbolį, dabar beliko eilinis pinigų variklis.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Vinco Kudirkos aikštė.

GIEDRIUS

LSD aikštė. Kai troleibusas sustoja Vinco Kudirkos stotelėj, prisimenu tik LSD. Pirma pažintis. Su Justu nusipirkom 50 markių internete. Juk čia žmonės ir susitinka, taip? Kur dar įgyvendinti sandėrį? Bet neverta kalbėti apie narkotikus – žinau, pusė jūsų patys vartojat, o kita pusė jau spėjo prisivartoti pakankamai.

Gaila, kad Justas išsikraustė į Vokietiją.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Kita stotelė - Centro poliklinika.

Trečia scena

DAIVA

Viryklę išjungiau, šaldytuvą patikrinau, laidus iš lizdų ištraukiau, Karolis bus namie po valandos – viskas gerai. Ko čia nervintis? Paavo viskuo pasirūpins, jis man toks geras. Teisingai elgiuosi išvažiuodama. Adomui tas pats, ar aš mirusi, ar šiaip dingau. Turės bent jau tėvą.

Nauja pradžia, Paavo laukia, pats taip sakė. Negaliu čia pasilikti. Noriu gyventi, Suomija – geras pasirinkimas. Ne saulėtas, bet geras. Ir Paavo naujas darbas išeis į gera. Gerai, kad neėmiau mašinos. Kaimynai nepastebėjo. Jie supras – juk matė randus, viską girdėjo.

O kompiuterį atjungiau? Reikia grįžti. Reikia tuojau pat grįžti. Stop! Stop! Stop! Geresnio sprendimo negalėtum nė įsivaizduoti! Naujas gyvenimas. Dabar renkuosi aš, o ne motina. Žinau, ką ji pasakytų... Negaliu grįžti! Tik ne po to, kas įvyko vakar. Gana.

Ir gerai, kad po aštuonių nebeparduoda alkoholio – į kailį gauni dar prieš devynias. Reikia tik įsėsti į autobusą. Vietų bus likę, gausiu vietą. Lėktuve vietų nebebuvo, bet dar bus autobuso bilietų.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Centro poliklinika.

DAIVA

Reikėjo prigriebti drabužių… Ne, jokių drabužių, viską pradedu iš pradžių. Nenoriu prisiminti. Privalėjau išeiti. Kodėl taip lėtai judam? Greičiau, po velnių!!!

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Kita – Trakų stotelė.

DAIVA
Ramiai, ramiai, viską spėsi. Niekaip nepavėluosi. Gerai, kad nevažiavai mašina – o jeigu nebūtų, kur jos pastatyti? Paavo laukia, jau pasakei, kad atvažiuoji. Darai tai, kas tau pačiai atrodo teisinga. Abortui – ne, vedyboms – taip, skyryboms – ne: aš to nesirinkau. Šioje šalyje viskas nusprendžiama už tave. Tai – ne mano pasirinkimai. Dar keturios stotelės.

Ketvirta scena

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Trakų stotelė.

GIEDRIUS

Net ir „Tvin Pykse“ tokių mįslių nebuvo. Šimtmečio byla. Buto durys atrakintos, rakteliai mašinoje, niekas nieko nežino. Visa žiniasklaida pasigavo istoriją, o užuominų apie jos buvimo vietą vis tiek neatsirado. Butas nė negalėtų būti tvarkingesnis, jokių įkalčių, jokių įsilaužimo ženklų, visas turtas vietoje – ar girdėjot ką nors keistesnio? Visi ėmė ieškoti žudiko. Jos vyras – pagrindinis įtariamasis.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Kita stotelė – Vingriai.

GIEDRIUS

Rajono pasileidėlė – taip ją dabar vadina. O ko tikėtis, palikus savo vyrą ir septynmetį sūnų dėl kito? Dėl sunkvežimio vairuotojo. Velnias žino, kiek dar tų vairuotojų buvo. Aišku, jos vyras irgi vairuoja sunkvežimį, bet aš čia apie visus kitus. Ištisas dienas, ištisas savaites buvo išvykęs į reisą, uždirbinėjo pinigus šeimai, bet jai ir to nebuvo gana. Paliko vienus ir išvažiavo. Vargšelis. Nesuprantu emigrantų. Žmonių, paliekančių tėvynę. Kodėl, kas iš to? Niekur kitur savas nesijausi.

Aplankiau daug šalių, bet nė vienoje neapsistojau ilgiau nei savaitei. Privalėjau grįžti. Negalėčiau gyventi niekur kitur. Anglijoje gražu, Prancūzijoje gražu, Italijoje gražu, Vokietijoje irgi, Ispanijoje išvis pasaka – bet ten žmonės kitokie. Jie niekad manęs nesupras. Mane suprantat tik jūs.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Vingriai.

Penkta scena

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Kita - Gėlių stotelė.

DAIVA

Niekada nebuvau sinagogoj. Bet buvau pastate kitoj gatvės pusėj. Anksčiau ten buvo ligoninė. Ligoninė nusigyvenusiems žydams. Dabar ten turbūt tik gyvenamieji butai. Vienąkart radau atrakintas duris, įsmukau į vidų ir užlipau laiptais. Ten buvo tokie gražūs mediniai laiptai – girgždėjo ant jų užlipus, turbūt daugiau nei šimto metų, sulinkę nuo nešioto svorio. Užlipus iki pat viršaus atsiverdavo sinagogos vaizdas. Kur kas įspūdingiau nei stovint ant šaligatvio. Mielai atsigulčiau į tokią ligoninę – diena nuo to tik pagerėtų. Nurimčiau ir pralinksmėčiau. Kodėl negimiau žyde? Norėčiau, kad tėvas būtų gyvas – parodyčiau jam sinagogą, tokią, kokią matau pati.

Kodėl neatsigulei čia? Tebebūtum gyvas! Pati pasirinkau įsidarbinti sesele onkologijos skyriuje. Kiekvieną dieną su tavimi atsisveikinu. Myliu tave, tėveli. Norėčiau vėl būti dešimties – nuvestum mane pasisupti ant karuselės ir aploštum visuose žaidimuose. Norėčiau, kad pažaistum su Adomėliu. Norėčiau, kad apgintum mus nuo Nikitos.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Kita stotelė – Stotis.

Šešta scena

KLAUDIJUS

tilpau į antra troleibusą, kai paskutinįkart juo važiavau. Stotis buvo perpildyta. Sekmadienis, po aštuonių dvidešimt – tada traukinys iš Klaipėdos atvyksta į Vilnių. Sėdėjau penktame vagone. Penkto vagono konduktorius mane įleido į traukinį Klaipėdoje. Traukinių stoties kasoje sužinojau, jog bilietų nebeliko. Prieš tai valandą tryniausi parke su statulomis netoli traukinių stoties – nė nepagalvojau, kad gali išpirkti bilietus. Klaipėdoje vaikščiojau pėsčias – jokių autobusų. Keltu persikėliau į Smiltynę. Glaudi, tvarkinga žvejų rikiuotė. Pasiekiau paplūdimį ir stebėjau, kaip žmonės maudosi Baltijos jūroje – gruodžio trečią. Mirties slėnis. Bėgau, šokinėjau, šūkavau, o paskui perskaičiau, jog ką tik išjudinau porą tonų smėlio. Mačiau penkis briedžius. „Maksimoje“ galima nusipirkti žieminius batus už 9 eurus. Užtenka penkių minučių, kad išlipęs iš autobuso kiaurai peršlaptum Nidos vandenyse. Kelias iš Smiltynės į Nidą – tai gražiausia, ką mačiau Lietuvoje. Gražiausia, ką mačiau per pastaruosius šešerius metus.

TROLEIBUSO PRANEŠĖJOS BALSAS

Stotis.

Po šeštos scenos

„ERASMUS“ KLAUSIMYNO BALSAS

Ar būtumėte pasirinkę Lietuvą, jeigu jums nebūtų buvusi suteikta „Erasmus+“ stipendija?

KLAUDIJUS

Ne.