2019

I SCENA

Beldimas į duris, jas atidaro Moteris su chalatu.

Pro duris įeina Vyras su kostiumu, jis turi plastikinį maišelį.

MOTERIS

O...

VYRAS

Galiu užeit?

MOTERIS

Tai jau užėjai...

VYRAS

Kažkaip neužmiegu, galvojau, gal biškį pabūsiu pas tave.

MOTERIS

Galėjai paskambint.

VYRAS

Nenorėjau trukdyt.

MOTERIS

Bet atėjai.

VYRAS

Atėjau.

VYRAS

Aš tau gėlių atnešiau.

Vyras iš maišelio ištraukia baltų rožių.

MOTERIS

Ačiū.

MOTERIS

Arbatos?

VYRAS

Ne, aš ilgai nebūsiu, tik taip užėjau.

MOTERIS

O čia kas?

VYRAS

Maišelis.

MOTERIS

O maišely kas?

VYRAS

Vyno paėmiau.

MOTERIS

Gert pradėjai?

VYRAS

Ne. Tau atnešiau, galvojau norėsi.

Jis duoda jai vyną.

MOTERIS

Atidarytą?

VYRAS

Po 8 parduoda tik atidarytus, dėl to ir atidarytas.

MOTERIS

Gal aš padėsiu į šaldytuvą.

VYRAS

Jo, ir gėles pamerkt reikėtų.

Moteris paima gėles ir vyną.

MOTERIS

...Tu čia iš laidotuvių tas gėles atnešei?

VYRAS

Netilpo visos ant kapo, o pas mane vis tiek nuvystų… Gaila kažkaip.

Moteris išeina, vyras prisėda, pasideda maišelį prie kojų.

II SCENA

Moteris grįžta.

MOTERIS

Gal nori valgyt?

VYRAS

Ne.

MOTERIS

Sunku?

VYRAS

Nežinau.

MOTERIS

Viskas bus gerai.

VYRAS

Žinau.

MOTERIS

Gal tau paklot lovą? Nori čia miegot?

VYRAS

Ne, aš biškį pabūsiu ir eisiu.

MOTERIS

Man nesunku.

VYRAS

Nereikia.

VYRAS

Kaip tau sekasi?

MOTERIS

Mes šiandien matėmės.

VYRAS

Šiaip kaip sekasi, kas naujo?

MOTERIS

Gal nori pasikalbėt?

Vyras tyli.

MOTERIS

Man tikrai labai gaila.

VYRAS

Suprantu.

MOTERIS

Mes visi ją mylėjom.

VYRAS

Ačiū.

MOTERIS

Tai gal nori kokį filmą pažiūrėt, komediją kokią?

VYRAS

Ne, aš gi trumpam.

Vyras kuičiasi maišelyje.

VYRAS

Meduolių atsinešiau, gal nori?

MOTERIS

Ne.

Vyras lukštena meduolius.

MOTERIS

Tai gal arbatos prie meduolių?

VYRAS

Gražiai šiandien atrodei.

VYRAS

Tiesiog juoda tau tinka.

MOTERIS

Mhm.

VYRAS

O suknelę čia turėjai ar pirkai?

MOTERIS

Pirkau.

VYRAS

Nu ir galvoju, kad nematęs.

MOTERIS

Tėvas tavo, mačiau, atėjo.

VYRAS

Buvo.

MOTERIS

Panašūs jūs.

VYRAS

Nelabai.

MOTERIS

Tai gal nori papasakot, kaip jautiesi?

VYRAS

Normaliai.

MOTERIS

Bet atėjai pas mane?

VYRAS

Trumpam.

MOTERIS

Su pradarytu vynu ir kapų gėlėm?

VYRAS

Jo, tai aš gal eisiu.

MOTERIS

Tai jei nori pasikalbėt, kalbėk.

VYRAS

Nėra apie ką.

MOTERIS

Einu persirengt.

VYRAS

Aš tave matęs visokią.

MOTERIS

Tiesa.

Moteris išeina persirengt.

III SCENA

Moteris grįžta persirengus, vyras padeda žvakę ant stalo, bando uždegti, jį nutraukia moteris.

MOTERIS

Visas kapines atsinešei?

VYRAS

Ne.

MOTERIS

Aš suprantu, kad tau liūdna, bet tada norėčiau su tavim susitarti: jei nori būti – būk, bet tada kalbėkis su manim.

MOTERIS

Nepalik manęs tokioj situacijoj.

VYRAS

Ne tavo motina mirė, ne tavo ir situacija.

MOTERIS

Tavo tėvas verkė.

VYRAS

Nenukreipinėk temos.

MOTERIS

Čia nėra temos.

VYRAS

O tau atrodo, labai lengva ateit naktį su pradarytu vynu ir nežinau... verkt ar ką čia daryt?

MOTERIS

O kas čia sunkaus?

VYRAS

Galėtum būt supratingesnė.

MOTERIS

O nesu?

VYRAS

Kodėl taip atsitiko?

MOTERIS

Nežinau.

VYRAS

Ar tau ji patiko?

MOTERIS

Labai.

VYRAS

Ji kažkada sakė, kad nenorėjo tokio vyro pavyzdžio kaip tėvas. Dėl to likom dviese.

MOTERIS

Kokio pavyzdžio?

VYRAS

Nežinau.

MOTERIS

Jis ją mušdavo?

VYRAS

Turbūt, ji niekad nesakė.

Pauzė.

VYRAS

Tai... Užsibuvau.

Ji neatsako.

VYRAS

Vėlu.

Ji tyli.

VYRAS

Tai aš gal eisiu, išsimiegot reik.

MOTERIS

Gerai.

VYRAS

Anksti keltis.

MOTERIS

Taip.

VYRAS

Aš dar norėjau...

Ji tyli.

VYRAS

...Padėkot tau.

MOTERIS

Nėra už ką.

VYRAS

Tai ate.

MOTERIS

Ate.

Vyras pasiima maišiuką, eina iš kambario.

VYRAS

Gali prieit?

Ji prieina.

VYRAS

Atsistok čia, tu moteris. Man reik moters.

MOTERIS

Tarp mūsų--(nieko nebus)

VYRAS

(nukerta)

Tiesiog atsistok.

Ji atsistoja prieš jį.

VYRAS

Prieš uždarant karstą aš žiūrėjau į ją sunėrusia rankas. Ir...

VYRAS

Atsiminiau... Nežinau, ką atsiminiau, atsitiktinis atsiminimas.

MOTERIS

Sakyk.

VYRAS

Man šeši ar septyni, mes parduotuvėj, aš ateinu su mašinėle. Viena iš milijonų pasaulio mašinėlių, pakeliu akis į motiną ir sakau: mam, nupirk man mašinėlę.

MOTERIS

Gerai.

VYRAS

Ne, mes neturėjom pinigų. Pabandom iš naujo. Tu laikai rankose krepšelį su pigia grietine ir šaldytom bulvėm, žiūri į mane. Mam, nupirk man mašinėlę.

MOTERIS

Mes neturim pinigų.

VYRAS

Bet aš labai noriu...

MOTERIS

Tu turi mašinėlių.

VYRAS

Gerai. Ką tu dabar galvoji?

MOTERIS

Kad keista situacija, aš nežinau, ką galvot. Turbūt reikėtų pailsėt.

MOTERIS

Aš suprantu, kad tau sunku, bet nedaryk taip su manim. Man atrodo, kad tu tyčiojiesi. Ne šiandien.

VYRAS

Ji man pirmą kartą pasakė ne, gal ir ne pirmą. Bet šitas kartas man įstrigęs.

MOTERIS

Gerai. Galvoju kaip paaiškint mažam vaikui, kad mes negalim pirkt mašinėlės.

VYRAS

Aš stoviu, šiek tiek virpu. Nesuprantu kodėl ne. Juk aš noriu mašinėlės. Tu bandai su manim susitart, nupirksi ją kitą mėnesį.

MOTERIS

Nupirksim tau mašinėlę, kai gausiu algą, dabar mes neturim pinigėlių.

VYRAS

O kada yra „kai gausiu algą?”. Aš nesuprantu, ką reiškia neturim pinigėlių. Aš noriu dabar. Šita mašinėlė tinka prie mano kitų mašinėlių.

MOTERIS

Nežinau, ką tau pasakyt. Jai ir pačiai turėjo būti sunku, kad negali tavęs aprūpint.

VYRAS

Būk situacijoje. Prašau.

MOTERIS

Gerai.

VYRAS

Mam, jei nupirksi šitą mašinytę, aš būsiu labai labai geras ir tvarkysiu kambarius.

MOTERIS

Nepirksiu.

VYRAS

Tu to nesakai. Tu stovi, žiūri į mane. Ir tada kažką išimi iš krepšelio, bet ką?

MOTERIS

Nežinau, maisto?

VYRAS

Ne. Kažką kito, tikrai ne maistą, kažką, kas yra tik tau.

MOTERIS

Įklotus? Šampūną, ką?

VYRAS

Kažką ne tokio svarbaus. Mam, pirkim šitą mašinėlę, labai prašau.

MOTERIS

Mes negalim.

VYRAS

(sau)

Ji išėmė skutimosi peiliuką.

MOTERIS

Ką?

VYRAS

Skutimosi peiliuką... Kam tau jo reikia?

MOTERIS

Nežinau, gal maniškis atšipęs arba sunaudotas. Nežinau.

VYRAS

Tarkim, tau jo labai reikia, kam?

MOTERIS

Kad nusiskusčiau kojas, pažastis.

VYRAS

O kam to reikia?

MOTERIS

Kad jausčiaus prieš save gerai?

VYRAS

Ne. Jai to nereikėjo, manau, kad jai reikėjo pasijust kažkaip naujai… Pabandom. Mam, nupirk man mašinėlę.

MOTERIS

Mes neturim pinigų.

VYRAS

Bet aš labai noriu.

MOTERIS

Tu turi mašinėlių.

VYRAS

Bet tokios neturiu.

VYRAS

Dabar tu akimirkai žiūri į mane pradedantį besigraudinti, padedi skutimosi peiliuką į atsitiktinę lentyną ir ką mąstai?

MOTERIS

Kad aš savo vaiką myliu labiau nei savo išvaizdą.

VYRAS

Jos akyse buvo kažkas daugiau.

MOTERIS

Mąstau, kad jei tikrai neturėdama pinigų perku skutimosi peiliuką, tai – ekstra atvejis. Aš turbūt jau mėnesį neskustom kojom, nes perku peiliuką būtent šiandien. Gal turiu pasimatymą? Bet žiūriu į tą mažą besigraudinantį vaiką ir galvoju: Dieve, kaip aš tave myliu. Ir nežinau, ką daryt, nes niekam nereikalingos vienišos plaukuotos moterys be pinigų.

VYRAS

Aš žiūriu į tave, laikau tą mašinėlę, tu vediesi mane link kasos, palikus skutimosi peiliuką lentynoj, tavo ranka stipriau suspaudžia manąją, aš laimingas.

MOTERIS

Kiek jai tada buvo metų?

VYRAS

Gal 25-eri.

MOTERIS

Galvoju, kad pasaulis su manim neteisingas...

VYRAS

Aš prie kasos rodau į prezervatyvą, sakau, kad noriu tokio žaislo. Jie būdavo tokiose kapsulytėse, su veidukais.

MOTERIS

Ar man toliau bandyt suprast?

VYRAS

Iki galo.

MOTERIS

Aš sakau, kad čia ne vaikų žaislas.

VYRAS

Bet padėtas prie žaislų.

MOTERIS

Čia daug ką deda.

VYRAS

Bet aš jo noriu.

MOTERIS

Rinkis arba mašinėlė, arba šitas.

VYRAS

Abu.

MOTERIS

Tik vienas.

VYRAS

Tada mašinėlė.

VYRAS

Mes perkam maisto produktus. Nedaug. Makaronų, grietinės, šaldytų bulvių ir mašinėlę.

MOTERIS

Šypsausi, nes tau linksma.

VYRAS

Bet ar tu laiminga?

MOTERIS

Nežinau.

VYRAS

Su ta mašinėle pažaidžiau gal dvi dienas...

Jie nutyla.

MOTERIS

O tu buvai laimingas?

VYRAS

Ne apie mane kalbam.

MOTERIS

Bet ir tu buvai ten.

VYRAS

Man reik išgert.

MOTERIS

Tu negeri.

Vyras išeina įsipilt gėrimo. Moteris lieka viena.

IV SCENA

Vyras grįžta su vynu stiklinėje.

MOTERIS

Ką mes čia darom?

VYRAS

Nieko.

MOTERIS

O ko tu nori iš manęs?

VYRAS

Nieko.

Pauzė.

VYRAS

Kas su manim negerai?

MOTERIS

Nieko, tu gedi. Tau reik išsimiegot.

VYRAS

Nene. Visas gyvenimas iki dabar buvo negerai.

MOTERIS

Nesuprantu.

VYRAS

Pasižiūrėk į mus. Tu graži, protinga, jauna moteris. Esi mylinti ir supratinga. O aš sėdžiu pas tave pirmą nakties, mes išsiskyrę, neturiu kur eit. Kažkas su manim negerai.

MOTERIS

Viskas su tavim gerai.

VYRAS

Ne. Paaiškink man.

MOTERIS

Ką?

VYRAS

Gal čia tėvo kaltė? Kad jo nebuvo. Gal tiesiog neišmokau būt vyru.

MOTERIS

Panašu, kad jis ir pats nemokėjo.

VYRAS

Jo, bet aš kitoks, aš gi suprantu... Kažką. Kažką suprantu. Pasakyk man, prašau.

MOTERIS

Ne, tėvas nekaltas.

VYRAS

O kas kaltas?

MOTERIS

Nežinau.

VYRAS

Aš kaltas?

MOTERIS

Nežinau.

VYRAS

Tu kalta?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Tai aš kaltas.

VYRAS

Atsimink kaip susipažinom.

MOTERIS

Atsimenu.

VYRAS

Ne. Atkartok.

MOTERIS

Nenoriu. Man ryt keltis--(į darbą)

VYRAS

(nutraukia)

Prašau.

MOTERIS

Gerai. Supranti, kad pats to prašai?

Vyras linktelna.

MOTERIS

Prieš penkerius metus aš įeinu į barą, mano nagai sutvarkyti, aš jaunesnė, gyvybinga.

VYRAS

Aha.

MOTERIS

Prie baro sėdi vienišas vyras, iš pažiūros paniuręs, taip ir noris virš jo pilko palto pakabint lietaus debesį. Aš nusišypsau.

VYRAS

Ir kas toliau?

MOTERIS

Tai kartok su manim. Ką tu sakai?

VYRAS

Čia užimta.

MOTERIS

Kėdė laisva.

VYRAS

Čia tau ne filmas.

MOTERIS

Tu ir nepanašus į herojų.

VYRAS

Mhm.

MOTERIS

Tu nusisuki. Gintonic su citrina? Moteriškas gėrimas.

VYRAS

Čia dvigubas degtinės ir, vėlgi, čia ne filmas.

MOTERIS

Tuo metu suprantu, kad šitas šūdo atsikandęs vyras gali greitai sugadint man gyvenimą. Bet jaunystėj tokie įdomiausi.

VYRAS

Šūdo atsikandęs?

MOTERIS

Ok, nebekalbam.

VYRAS

Atsiprašau... Tęsk. Tikrai, tęsk.

MOTERIS

Man įdomu. Nes tik žmonės, atsikandę šūdo, gali suprasti vieni kitus.

VYRAS

Tau taip atrodė?

MOTERIS

Būk situacijoj. Kaip baigias vakaras?

VYRAS

Aš tave priverčiu pabučiuot mane.

MOTERIS

Tau taip atrodo. Tą akimirką, kai paklausiau „ar čia užimta”, jau žinojau kaip viskas baigsis.

VYRAS

Iki pat šiandien?

MOTERIS

Galėjau nujaust.

VYRAS

Bet tada aš tave pasirinkau.

MOTERIS

Ne, aš tave pasirinkau.

Vyras atsitraukia, kuičiasi po maišą.

MOTERIS

Aš paprašau, kad tu pašoktum su manim.

VYRAS

Aš nešoku.

MOTERIS

Niekad, niekad?

VYRAS

Aš nešoku.

Vyras ištraukia dar vieną žvakę.

MOTERIS

Su manim pašoksi.

VYRAS

Ne.

MOTERIS

Kaip visad.

VYRAS

Kas?

MOTERIS

Nieko.

VYRAS

Kas nieko?

MOTERIS

Tiesiog nieko.

Vyras uždega žvakę. Išeina įsipilt dar išgert.

V SCENA

Vyras grįžta su stikline.

MOTERIS

Jau vėlu.

VYRAS

Tai man rytoj nereik į darbą.

MOTERIS

Man reik.

VYRAS

Aha. Užsisėdėjo svečiai?

MOTERIS

Aš taip nesakiau.

VYRAS

Bet leidai suprast.

MOTERIS

Būk. Tu man netrukdai.

VYRAS

Ne, tai papasakok nuo ko pavargai.

MOTERIS

Ilga diena, laidotuvės, mirtis, prieš tau ateinant jau planavau eit miegot. Normalu.

VYRAS

Ir jauties pavargus?

MOTERIS

Jaučiuos pavargus.

VYRAS

Fiziškai?

MOTERIS

Taip, fiziškai.

VYRAS

Ir emociškai?

MOTERIS

Šiek tiek ir emociškai.

VYRAS

Nori, kad eičiau namo?

MOTERIS

Aš taip nesakiau.

VYRAS

Tai ką sakei?

MOTERIS

Kad esu pavargus.

VYRAS

Tai čia tas kur tipo pavargau, o realiai tai „užpisai mane”?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Mhm. Tai gal dar galvą skauda?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Širdį? Kepenis? Sielą gal?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Tai jo, jauties padūsavus?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

O kaip jautiesi?

MOTERIS

Pavargus.

VYRAS

Aš suprantu, kad visą gyvenimą tavo problemos buvo labai svarbios. Kokį batą užsidėt, ką žmonės pagalvos apie tavo ką tik nudažytus antakius. Arba sugalvojam kokį mažiuliuką šudeliuką ant komodos pastatyt, nes kai svečiai į rytinį langą žiūri, tai komoda kažko tuštoka.

Moteris tyli.

VYRAS

Bet, blet, šiandien mirė mano motina. Ir... Tau tiesiog sunku pabūt? Nes kai tavo problemos, tai spręsdavom, o kai atėjo nors viena mano, tai tu pavargai, ane?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Kas ne? Ką tik sakei kitaip.

MOTERIS

Pavargau ne nuo to.

VYRAS

O nuo ko? Nuo penkių metų kartu? Nuo tos nemeilės, dėl kurios mane kaltini?

MOTERIS

Aš dėl nieko tavęs nekaltinu.

VYRAS

O save?

MOTERIS

Yra vietų, kur buvau neteisi.

VYRAS

Kur?

MOTERIS

Tai nebesvarbu.

VYRAS

Man svarbu.

MOTERIS

Jos jau išgyventos.

VYRAS

Su manim. Išgyventos su manim ir aš turiu teisę tą žinoti.

MOTERIS

Turi.

VYRAS

Tai sakyk.

MOTERIS

O kam tau to reikia?

VYRAS

Nežinau. Kad būtų paprasčiau. Gal tai man padės… Pavyzdžiui, naktim negriežt dantim? Gal padės išėjus į gatvę negalvot apie, tai koks esu šūdo atsikandęs? Gal padės negalvot apie, blet, aukštesnę mano gyvenimo prasmę? Gal galėsiu pradėt žiūrėt į žmones ne kaip į daiktus, gal jie vėl taps žmonėm, kai sugebėsiu suprast. Gal aš galėsiu...

MOTERIS

(nutraukiau jo monologą)

Aš tave užjaučiu.

VYRAS

(pasimetęs)

Ką?

MOTERIS

Man labai gaila, kad su tavim taip atsitiko. Užjaučiu dėl tavo motinos. Tu nekaltas.

VYRAS

Tu... Aš.. a... Man reik.

Vyras išeina iš kambario. Moteris lieka viena. Ji pradeda žaisti su žvakės vašku, šypsosi.

VI SCENA

Vyras grįžta. Moteris užsiklijavusi pirštus vašku.

MOTERIS

Pameni, kai visą mėnesį pasakojai, kad nori vaikų?

VYRAS

Kurį?

MOTERIS

Kažkur po metų draugystės. Mums buvo dvidešimt du ar dvidešimt trys (metai).

VYRAS

Aha.

MOTERIS

O kas buvo po to?

VYRAS

Praėjo.

MOTERIS

Ne, man vėlavo mėnesinės.

VYRAS

Nepamenu.

MOTERIS

Dvi savaites vaikščiojai perbalęs.

VYRAS

Nu ir būčiau užauginęs.

MOTERIS

Žinau. Bet vaikščiojantis vištšūdis man patiko labiau.

VYRAS

Ta prasme?

MOTERIS

Man tai buvo gražu. Labai vyriška.

VYRAS

Vištšūdis?

MOTERIS

Tavo baltas snukis. Toks naujųjų laikų vyro simbolis.

VYRAS

Nejuokinga.

MOTERIS

Ne, nu kodėl? Juokinga.

(cituoja jį)

„Mūsų vaikai būtų labai gražūs... Aš būčiau geras tėvas.”

VYRAS

Nu aš taip nesakiau.

MOTERIS

(toliau cituoja jį)

„Jei pagimdytume dabar, kol jauni, tai spėtų užaugt, o mes dar galėtume laisvai gyvent.”

VYRAS

Čia jau tikrai ne melas. Visai teisingai skamba.

MOTERIS

Aha. O tuo tarpu su 7 litais piniginėj ir 150 (litų) skoloj už šildymą.

VYRAS

Bet po to praėjo.

MOTERIS

Nevisai, dvi savaites veblenai, blaškeisi. Galiu lažintis tuo metu turėjai pačią nuostabiausią balandžio išraišką.

VYRAS

Tu ką tik mane su balandžiu palyginai?

MOTERIS

Dvi savaitės balandžio veido. Balandžio mėnesį.

VYRAS

Gal ir jo. Norėjau būt drąsesnis nei iš tikrųjų buvau.

MOTERIS

Ir buvai. Aišku, tik po to, kai pamatei vieną pagaliuką ant testo.

VYRAS

Tai buvo gražiausias vienas pagaliukas tą šaltą balandžio mėnesį.

MOTERIS

Tai ir sakau. Juokinga.

Trumpa pauzė.

VYRAS

(sau)

Vyršūdis.

MOTERIS

Ką?

VYRAS

Vyršūdis, tokia nauja prisišnekėjusio vyro forma.

MOTERIS

Nusiųsk į žodyną.

VYRAS

O tu pagalvojai, jei iš tikrųjų taip?

MOTERIS

Nemanau, kad jie priimtų.

VYRAS

Ne. Jei būtume susilaukę to vaiko.

MOTERIS

Nebegalvoju.

VYRAS

O apie ką galvoji?

MOTERIS

Ateitį.

VYRAS

Kieno?

MOTERIS

Savo.

VYRAS

Aš irgi galvoju apie tavo ateitį.

MOTERIS

Duok man tą meduolį.

Vyras duoda moteriai meduolį.

MOTERIS

Tuoj.

Ji atidaro stalčių, išsitraukia dėžutę, atidaro, ištraukia nuotrauką, duoda ją vyrui.

MOTERIS

Galvoju, kad turėjo atrodyt kažkaip taip.

VYRAS

Čia berniukas nuo kinder siurpizo.

MOTERIS

Bet gražus.

VYRAS

Gražus. Kas toj dėžėj?

MOTERIS

Daiktai.

VYRAS

Mūsų?

MOTERIS

Mano.

VYRAS

Parodyk.

Ji uždaro dėžutę, neša padėt atgal.

MOTERIS

Nėra ką.

VYRAS

Juk tu suvoki, kad daugiau taip niekada nebebus.

MOTERIS

Taip.

VYRAS

Viskas, ką šianakt man parodysi ar pasakysi bus palikta čia.

MOTERIS

Tai gerai, yra dalykų, kurie turi likti dėžėse.

VYRAS

Jo, bet kai nežinai turinio, visada lieka jausmas, kad rasi ten kažką įdomaus.

Moteris grįžta su dėže, ji traukia daiktus.

MOTERIS

Kriauklė, „love is” lipdukas, indo šukė.

VYRAS

Kokio indo?

MOTERIS

To kur per vestuves daužėm už sėkmę.

VYRAS

Ai...

MOTERIS

Smilkalai, lėktuvo bilietai į Turkiją.

VYRAS

O knygutė?

MOTERIS

Užrašai ir tiek.

VYRAS

Paskaityk.

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Tiesiog atsiversk puslapį ir paskaityk.

Moteris atsiverčia knygutę.

MOTERIS

(skaito)

Atsikėlė 7:17, iš namų išėjo 7:58, akivaizdžiai vėluos, bet iš veido atrodo, kad jam visiškai nerūpi. Žiūri į grindinį, akių nepakėlė kol dingo už kampo.

VYRAS

Čia apie ką?

MOTERIS

(Skaito toliau)

Grįžo prieš 6, vilkdamas kojas, sustojo ir ilgai žiūrėjo į gatvę lyg primuštas šuo. Kartais įdomu, ką jis mąsto žiūrėdamas į pro šoną važiuojančius automobilius. Arba jam reikia nusiraminti, arba galimai mąsto apie savižudybę.

VYRAS

Tu čia mane sekei? Užsirašinėjai, ką aš darau?

MOTERIS

Taip.

VYRAS

Bet tai nėra normalu.

MOTERIS

Koks skirtumas.

VYRAS

Ne. Paaiškink.

MOTERIS

(skaito toliau)

Prieš eidamas miegot ilgai atsikalbinėjo valytis dantis.

MOTERIS

(nebeskaito, kalba)

Visos ištraukos buvo apie kaimynų vaiką, girdėdavau per sienas kaip jis atsikalbinėja. Ir į mokyklą jis eidavo kaip tu į darbą.

VYRAS

Tai čia apie jį?

MOTERIS

Ne. Tiesiog reikėjo antro žmogaus palyginimui. Pasirodo, jūs labai panašūs.

Trumpa pauzė.

MOTERIS

Kažkuriuo metu aš pradėjau tave sekti ir užsirašinėti tavo veiksmus. Žiūrėdavau į tave nusisukusį, lėtai kvėpuojantį ir nesuprasdavau, ko tu nemiegi.

VYRAS

Ilgai tą darei?

MOTERIS

Bandžiau suprast tave, pažint. Vaikščiojau iš paskos, kartais net žiūrėdavau, kur eini. Gal keista, gal neadekvatu. Bet man labai rūpėjo.

VYRAS

Mhm.

MOTERIS

Užsirašinėdavau, kiek kartų valeisi dantis, kaip dažnai skutiesi, kad nemėgsti agurkų. Kaip tau atrodo, kas nemėgsta agurkų?

VYRAS

Ne.

MOTERIS

Psichopatai. Galvojau ir apie tai, bet tu neatitinki. Per minkštas. Galiausiai supratau, kad---

VYRAS

(nutraukia)

Kad išprotėjai?

MOTERIS

Kad seku ne tą žmogų. Tada pradėjau užsirašinėt, ką darau pati. Kaip jaučiuosi, kai būnu su tavim, kodėl taip jaučiuosi.

VYRAS

Bet tu suvoki, kad tai labai, labai keista?

MOTERIS

Ne. Kas čia keisto?

VYRAS

Tai, kad tu mane persekiojai.

MOTERIS

Esmė ne tame.

VYRAS

O kame?

MOTERIS

Žmogaus, kurį radau.

VYRAS

Blet, apie ką tu kalbi?

MOTERIS

Apie save. Supranti, kol tu mąstei apie savo egzistencinę prasmę, pinigus, karjerą, ar dar kokį šūdą ten begalvojai. Visą tą laiką nemąstei apie mane. Todėl teko man pačiai... Ir tai buvo geriausias mano atradimas.

VYRAS

Tu ir taip suvokei save.

MOTERIS

Ne. Aš suvokiau save per mus ar kažkaip, o tu suvokei save per save. Bet taip nebėra. Nebėra šitos dėžutės, šito sąsiuvinio, nieko nėra.

VYRAS

Mes dėl to išsiskyrėm?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

O dėl ko?

MOTERIS

Nebesvarbu.

Ji uždaro dėžutę. Neša padėt ją atgal.

VYRAS

Tu mane apgavai.

MOTERIS

Baik juokus.

VYRAS

Tikrai. Tu mane apgavai, nieko panašaus man nesakei, sudėjai visus mano daiktus į dėžes ir išvarei mane.

MOTERIS

Gal jau eik namo, mes pavargę, nebėra ko čia aiškintis.

VYRAS

Tai atsakyk, ar čia buvo tavo kažkoks didysis planas? Labai lengva, prisijaukini, pasinaudoji. Per sienas užsirašai, kad nemėgstu agurkų ir kai netyčia „atrandi save”, išvarai??

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Pati nežinojai ką su savim daryt, todėl susiradai asilą ant kurio užkrovei savo atsakomybes. Norėjai turėt su kuo tąsytis po visokius fengshui jogų renginukus ir vakarais padejuot kaip pasaulis tavęs negerbia.

MOTERIS

Taip, man tiek ir tereikėjo.

VYRAS

Taip.

MOTERIS

Tikrai.

Vyras atsistoja, eina dar įsipilt išgerti.

MOTERIS

Bet daugiau taip su manim nekalbėk.

VII SCENA

Vyras grįžta su stikline, Moteris tyli.

VYRAS

Pyksti?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Aš jaučiu.

MOTERIS

Mhm.

VYRAS

Atsiprašau.

MOTERIS

Nereikia.

VYRAS

Aš jaučiu, kad tu manęs nebemyli. Net jei sakysi priešingai. Gal gaili, gal atjauti, bet nebemyli.

Pauzė.

VYRAS

Užsimerk.

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Sėdžiu savo kambaryje, aplink mane primėtyta žaislų.

Vyras nutyla.

VYRAS

kaip užsidaro virtuvės durys. Aš atsistoju, einu per kambarį, pasuku į dešinę, einu per svetainę, vėl pasuku į dešinę, esu su kojinėm, nenešiojau tapkių. Man nepatikdavo. Kažkokia kojų nelaisvė.

VYRAS

Tu esi už durų. Lygiai taip pat, kaip dabar.

VYRAS

Aš stoviu priešais rudas virtuvės duris.

Vyras išsitraukia cigaretę, prisidega nuo žvakės.

VYRAS

Jaučiu cigarečių smarvę. Dieve, kaip jos smirdėdavo.

Jis gesina cigaretę.

VYRAS

Bet smarvę galima pakelt. Šaltis irgi toleruotinas. Tu manęs nemyli, aš jaučiu. Jaučiu per tas duris.

MOTERIS

Kas ten vyksta?

VYRAS

Nežinau. Bet tas pojūtis iš vidaus... Jis nugula per sienas ant tavęs. Jis kaip juoda derva, tiesiog prilimpa ir niekada nebepaleis. Tas jausmas slenka per durų plyšius ir maišosi su cigarečių smarve… Absoliutaus nieko šešėlis. Absoliutus niekas. Vakuumas.

MOTERIS

Kas ten sėdi?

VYRAS

Nežinau. Tu? Atrodo, kad niekas, ir tuo pačiu visas gyvenimas. Aš visą gyvenimą jaučiu per tas duris.

VYRAS

Visa atmosfera užsitraukia tuo niekuo. Kaip ir dabar, tu sėdi prieš mane, aš tave matau. Ir nieko. Tavo akys žiūri į mane – tas pats nieko.

VYRAS

Tos pačios rudos durys į virtuvę. Aš žinau, kad tu už jų vyksta kažkas negero.

MOTERIS

Paaiškink.

VYRAS

Tai nepaaiškinama. Tai… Nepajaučiama. Esi mačius paukštį aplipusį nafta?

MOTERIS

Taip.

VYRAS

Kažkas panašaus.

VYRAS

Buvo kartas, kai norėjau atidaryti tas duris. Iš ten atsklido balsas.

MOTERIS

Ką jis sakė?

VYRAS

Nežinau. Nepamenu.

MOTERIS

Tuoj ateisiu?

VYRAS

Tuoj ateisiu. Bet niekas ir neatėjo. Nuo to karto aš žinau, kad kažkas vyksta už tų durų. O aš kitoje jų pusėje, visas aplipęs ta juoda vakuumo derva.

MOTERIS

Kuo tai baigėsi?

VYRAS

Niekuo, durim.

MOTERIS

Ir ką tu dėl to darei?

VYRAS

Nieko.

MOTERIS

O ką galėjai padaryt?

VYRAS

Neit prie durų.

MOTERIS

O jei to neįmanoma išvengt? Ką tu turi padaryt?

VYRAS

Nebekalbėt apie tai.

MOTERIS

Kaip tik kalbėt.

Jis tyli.

MOTERIS

Pasakyk man, ką tu gali padaryt.

Jis tyli.

MOTERIS

Atidaryk tas duris.

VYRAS

Kokias duris?

MOTERIS

Atidaryk.

Nepatogi pauzė. Moteris atsistoja tiesiai prieš vyrą, jie žiūri vienas į kitą.

MOTERIS

Atidaryk duris.

VYRAS

Atidarau.

MOTERIS

Ne. Prieik prie jų, įkvėpk tos smarvės, paimk rankeną, nulenk ją žemyn ir atidaryk.

Trumpa pauzė.

Vyras nusisuka, nueina.

VYRAS

Man atrodo, tu nesupranti.

MOTERIS

Gal tas ir negerai su tavim?

VYRAS

O kas su manim negerai?

Trumpa pauzė.

VYRAS

Tas jausmas. Tas visiškas nieko. Man atrodo, aš jį nešioju su savim nuo vaikystės, ir pasaulis už tų pačių supistų rudų durų.

Trumpa pauzė.

MOTERIS

Galiu tave apkabint?

VYRAS

Ne.

Moteris prieina apkabina Vyrą.

MOTERIS

Nėra jokių durų.

VYRAS

Bet tai nereiškia, kad vienas kitą mylim.

MOTERIS

Nereiškia.

VYRAS

Nepyk ant manęs.

Vyras apsisuka eiti.

VYRAS

Nori arbatos?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

O meduolio?

MOTERIS

Ne.

Vyras eina į virtuvę.

MOTERIS

Išgert.

Vyras išeina įpilt išgert.

VIII SCENA

Vyras grįžta su buteliu, pasideda jį ant stalo, atsisėda.

VYRAS

Gaila.

Moteris tyli.

VYRAS

Gaila, kad taip išėjo. Mano galvoj šitas planas atrodė geriau.

MOTERIS

Ko tu tikėjaisi?

VYRAS

Lengvumo.

MOTERIS

Bet mes esam sunkioj situacijoj.

VYRAS

Esam. Sunkūs žmonės sunkioj situacijoj.

MOTERIS

Patys taip pasirinkom.

VYRAS

Ji sakė tą patį.

MOTERIS

Jo, nes buvo vienintelė protinga mūsų tarpe.

VYRAS

Vienintelė. Žinai, kaip sunku išgirst iš motinos, kad tu idiotas?

Ji gūžteli pečiais.

VYRAS

Atrodo, kad bet kas gali tą sakyt ir tau gali visiškai nerūpėt. Bet net būnant suaugusiu... Jei tavo motina sako, kad tu debilas, vadinasi – tu debilas.

MOTERIS

Nu ir buvo teisi.

VYRAS

Kai mes išsiskyrėm, ji su manim nekalbėjo dvi savaites. Gal ji labiau mylėjo tave nei mane.

MOTERIS

Šiaip, jei nemeluojant, tai aš galiu ją suprast.

VYRAS

Ir aš. Ji labai prisirišo prie tavęs. Vis kartodavo: ta moteris yra tavo pasirinkimas ir tu privalai su juo gyventi.

MOTERIS

Man sakė tą patį. Sakė, kad tu giliai viduje esi geras... Bet liūdnas. Ji pasakojo, koks vaikystėje buvai linksmas ir kažkurią naktį tapai liūdnas. Tik ji nežinojo kodėl.

VYRAS

Koks skirtumas. Kai atsigulė į ligoninę ji vis prašė perduot, kad jai viskas bus gerai ir kad tu nebijotum.

MOTERIS

Kodėl neperdavei?

VYRAS

Nesikalbėjom.

MOTERIS

Kodėl nesikalbėjom?

VYRAS

Nes mes per protingi?

Trumpa pauzė.

VYRAS

Kai pirmą kartą tave pamatė, liepė man saugot tave.

(cituoja motiną)

Šita arba jokia kita. Niekas tavęs neatlaikys, nebent ji. Nesupisk.

MOTERIS

Nesupisk?

VYRAS

Nesupisk. Taip ir pasakė. Ir dar…

Vyras kuičiasi kišenėje, randa sagę, ištraukia, įdeda ją į moteriai į ranką.

VYRAS

Tavo dukrai.

Ji tyli.

VYRAS

Ne dabar, aišku, kai turėsi. Turėjo būt mū…

(nutyli: mūsų dukrai).

MOTERIS

Mū?

VYRAS

Nesvarbu. Liepė perduot, aš perdaviau.

Moteris laiko sagę rankoje, tyli.

VYRAS

Prisiminiau tik po mirties.

Moteris atsistoja, tyloje išeina. Girdisi durų trinktelėjimas, bėgantis vanduo.

IX SCENA

Vyras pripila taures, atsigeria iš butelio. Giliai iškvepia. Trinkteli durys. Moteris grįžta, atsisėda šalia, nugeria taurę.

VYRAS

Pabaikim šitą taurę ir aš eisiu.

MOTERIS

Gerai.

VYRAS

Tau sunku?

MOTERIS

Nebe.

VYRAS

Gal galim pažaist?

MOTERIS

Dar neužteko šiandien?

VYRAS

Paskutinį žaidimą. Aš užduosiu tau klausimą ir tu atsakysi į jį atvirai.

MOTERIS

Tebūnie.

VYRAS

Bet nemeluosi.

MOTERIS

Pažadu.

VYRAS

Tikrai?

MOTERIS

Bet neklausk klausimų, į kuriuos nenori atsakymų.

VYRAS

Ar galėjo baigtis kitaip?

MOTERIS

Nežinau, mirtis pasiima kada turi pasiimt.

VYRAS

Tarp mūsų.

MOTERIS

Galėjo.

VYRAS

Kaip?

MOTERIS

Kitaip.

VYRAS

Ar nori išsiplėst?

MOTERIS

Ne.

VYRAS

Tavo eilė.

Trumpa pauzė.

MOTERIS

Kodėl tu taip niekad ir nešokai su manim?

VYRAS

Nes aš nešoku.

MOTERIS

Kas čia per durnas pasakymas „aš nešoku?”.

VYRAS

Aš nešoku.

MOTERIS

O tu kiekvieną kartą, kai sakai tokią nesąmonę, įsivaizduoji, kad esi kažkoks Banderasas Meksikos smuklėj?

VYRAS

Ne.

MOTERIS

Net per vestuves tu apsimetei.

VYRAS

Ką reiškia „apsimetei”?

MOTERIS

Kaip ir visą kita. Tiesiog apsimetei.

VYRAS

Ar tau atrodo, kad aš nesistengiau?

MOTERIS

Nesvarbu.

VYRAS

Tai dėl to tu taip įsikabinai į tą šokį? Tau atrodo, kad man viskas nerūpėjo, kad savo santuoką pracahltūrinau?

MOTERIS

Taip.

VYRAS

Tai kodėl sėdžiu čia visą vakarą ir žaidžiu tuos žaidimus?

MOTERIS

Nes tau baisu?

VYRAS

Nes tu man rūpi.

MOTERIS

Bet tu neklausi manęs, kas neišėjo, tu neklausi, ką galėtum padaryt geriau.

VYRAS

Jo, nes šitas spektaklis ne apie tave.

MOTERIS

Bet ir ne apie tavo motiną.

VYRAS

Mhm.

MOTERIS

Aš žinau, kad tau rūpi tik tu pats ir tik tavo reikalai. Bet nebe šiąnakt. Ir ne dabar.

Trumpa pauzė.

MOTERIS

Tu būsi savim. Aš irgi būsiu savim. Po vyro motinos laidotuvių jis ateina naktį su maišeliu.

VYRAS

Ką tu čia--(bandai padaryt)

MOTERIS

(ji nukerta ir tęsia)

Tu įeini pro duris, tu sustoji per vidurį svetainės, iš tavo akių matau, kad norėtum verkt. Bet verkt tu nebemoki. Atrodo, kad tu nieko nebemoki.

Trumpa pauzė.

MOTERIS

Aš nelabai žinau, ką tau sakyt ir nesuprantu, ko tu nori. Todėl bandau tiesiog būt šalia, nes žinau, kad nesižudysi, tik nežinau ar nenumirsi.

MOTERIS

Ką tu galvoji?

VYRAS

Nieko.

MOTERIS

Ne, tu kažką galvoji. Aš tau sakau: pasižiūrėk kokią komediją, nukreipk mintis.

VYRAS

Aš tyliu.

MOTERIS

Ką galvoji?

VYRAS

Kad tu mane erzini.

MOTERIS

Kodėl?

VYRAS

Nežinau.

MOTERIS

Aš paklosiu tau lovą.

VYRAS

Nereik.

MOTERIS

Kodėl?

VYRAS

Nes aš nežinau ką man daryt.

MOTERIS

Tu man sakai, kad trumpai pabūsi.

VYRAS

Aš neilgam.

MOTERIS

Ką tu galvoji?

VYRAS

Nežinau.

MOTERIS

Ar nori likt ir kalbėtis?

VYRAS

Taip.

MOTERIS

Kodėl to nepasakai?

VYRAS

Nes nemoku.

MOTERIS

Aš žiūriu į tavo akmeninį veidą ir sakau: papasakok kaip jautiesi.

VYRAS

Mhm.

MOTERIS

Kaip tu jautiesi?

VYRAS

Nežinau.

MOTERIS

Užtat aš žinau. Tu nori pasidalint kažkuo viduje, bet manęs neprašai.

VYRAS

Neprašau.

MOTERIS

Bet ateini, apgauni mane ir priverti vaidinti tavo motiną.

VYRAS

Ne. Neverčiu.

MOTERIS

Tau taip atrodo. Tuo metu man nepatogu. Aš nesuprantu, ko tu nori, man atrodo, kad tu iš manęs tyčiojies. Ar tau dabar manęs gaila?

VYRAS

Taip.

MOTERIS

Ar tau gaila manęs, kai primeti man tą rolę?

VYRAS

Ne.

MOTERIS

Ar bent apie tai pagalvojai?

VYRAS

Ne.

MOTERIS

O apie ką pagalvojai?

VYRAS

Koks skirtumas, gal jau laikas miegot.

MOTERIS

Gal ir laikas. O gal laikas prisiimt atsakomybę?

VYRAS

Kokią atsakomybę?

MOTERIS

Savo veiksmų.

VYRAS

Veiksmų? Tau atrodo dėl mano veiksmų gyvenimas yra toks? Manai, kad man lengva?

MOTERIS

Manau, kad nėra labai sudėtinga.

VYRAS

Čia tau nesudėtinga būt tokia patenkinta savimi. Žmonės palieka vieni kitus, nes gyvenimas yra toks. Nėra panacėjos, nėra ateities, čia nieko nėra. Supranti? Visi mes liksim galiausiai vieni, visi mirsim, visi sėdėsim debilo veidu ant gėlėto parketo. Vienintelis kelias yra su tuo susitaikyt ir…

MOTERIS

(nukerta)

Ir ką? Verkšlent?

VYRAS

Tu nesupranti. Niekad nesupratai ir nesuprasi. Tau lengva, ne tu sėdi viena po motinos laidotuvių, ne tu neturi kur eiti ir ne tau reikės atsikelt rytoj ryte be nieko. Visiškai vienai šitam supistam pasaulėlyje.

MOTERIS

O kaip tau atrodo su kokiu pasauliu aš atsibudau šįryt? Gali eit namo. Bet tu niekad nematei savęs iš šono. Aš žinau, kad tokiu metu tu neužmigsi. Ypač šiandien. Tu savęs nepažįsti.

VYRAS

Atsirado pažįstanti. Ir ką tu man papasakosi naujo? Ko aš apie save nežinau? Kad esu liūdnų akių? Kad nesižudysiu, bet nežinai ar nenumirsiu?

MOTERIS

Tu savęs nepažįsti, dėl to ir nežinai ką tu darai su savo motinos prisiminimais. Nežinai ko sėdi čia. Nežinai kur eit. Nežinai kaip rytoj atsibust ir ką daryt toliau, nes nebėra kas tau patartų ar parodytų kaip tau gyvent.

VYRAS

Ir ką?

MOTERIS

Ir tą, kad nesvarbu kas atsitiktų, tu visada liksi toks pat. Su savo vakuumu. Tu niekada nepajusi, niekada nesugebėsi įkvėpt visos tos cigarečių smarvės. Niekada nepamatysi savęs laimingo, nes… Tu nežinai, kas tu esi.

Trumpa pauzė.

MOTERIS

Ar baisu savęs nepažinot?

Vyras tyli.

MOTERIS

Ar žinai, kodėl nesugebi užmigt naktim? Ar žinai, kodėl prabundi paryčiais? Kodėl negali suvokt savęs šitam pasauly?

MOTERIS

Nes tu negyveni. Nes niekada neleidai sau gyvent. Nes niekad neišdrįsai nusivalyt savo „absoliutaus nieko dervos”...

MOTERIS

Žinai kodėl? Nes yra supistai malonu būt auka. Nors pats jauties esantis herojum. Jautiesi lyg kovotum su visu pasauliu. Tik bėda, kad pasauliui nerūpi. Nes tu ne herojus. Ir kiek bėgsi realybės… Kad ir kiek atsiminimų tau iškils, niekam nerūpi. Ir nerūpės…

MOTERIS

Tu taip stipriai nekenti savęs, kad po motinos laidotuvių ateini čia ir ką tu darai? Tu renkiesi pasinaudot jos netektim, kad galėtum pagaliau kažką pajusti…

MOTERIS

Bet kiti tau atsakymų neduos. Nes yra labai patogu pajusti savo skausmą per kitą žmogų…

MOTERIS

Dėl to tu visada liksi tuo vaiku su mašinėle rankoje. Visada tave užspaus tas nieko vakuumas ir paskutinis dalykas, kurį tu matysi bus tos pačios supistos rudos durys.

MOTERIS

Ar tu to nebijai?

VYRAS

Nupirk man mašinėlę…

Ji tyli.

VYRAS

Aš nesuprantu, ką reiškia „tu negali gyventi”. Ar aš mirsiu? Aš nenoriu mirti...

MOTERIS

Gyventi laimingai.

VYRAS

Aš nežinau, ką reiškia „laimingai”.

Moteris akimirkai sustingsta.

VYRAS

Prašau, nesakyk man ne.

MOTERIS

Nesakau.

VYRAS

Ar mes galim eiti?

MOTERIS

Kur?

VYRAS

Aš noriu išeiti. Čia smirda cigarėtėm.

MOTERIS

Kur tu esi?

VYRAS

Prie durų. Prašau, leisk man eiti.

MOTERIS

Kas už tų durų?

VYRAS

Aš nežinau.

MOTERIS

Ką ten matai?

VYRAS

Čia smirda… Ir man baisu. Čia smirda… Aš noriu eiti.

MOTERIS

Atsistok.

Vyras atsistoja, Moteris jį apkabina.

MOTERIS

Aš atsiprašau, man reikėjo būti stipriai…

VYRAS

Aš noriu išeiti.

MOTERIS

Kur?

VYRAS

Iš čia.

Jie sustingsta, jis žiūri į vieną tašką, atsitraukia nuo jos, išeina. Moteris lieka stovėti viena.

X SCENA

Moteris atsisėda. Pasigirsta muzika. Vyras grįžta į svetainę.

VYRAS

Pašok su manim.

Moteris toliau sėdi ir tyli. Vyras šoka labai prastai, vienas atrodo apgailėtinai. Jis ištiesia jai ranką.

MOTERIS

Čia ne mūsų daina.

VYRAS

Kaip ir visos kitos.

Ji duoda jam ranką. Jie pradeda šokti. Jie šoka kvailai, vyras super apgailėtinas, bet tai gražu, išlaisvina.

Daina baigiasi, jie atsisėda atgal. Jis pasiima maišiuką, stojasi eiti.

VYRAS

Aš jau eisiu.

MOTERIS

Tai…

VYRAS

(supranta apie ką, nukerta)

Pasižiūrėsiu filmą. Komediją kokią.

Ji tyli.

VYRAS

Meduolius paliksiu.

MOTERIS

Palik.

Jis išeina. Ji išeina į kitą kambarį. Lieka tik deganti žvakė ir meduoliai.