Pjesės autorė: Dovilė Zavedskaitė

Ši pjesė – ironiškas dramaturginis šaržas. Impulsas rašyti absurdo pjesę kilo iš viešojo lauko stebėjimo, iš supratimo, kad dabartinės valdžios elgsenos fone absurdas veikia nebe kaip nonsensas, bet kaip politinių, socialinių situacijų kartotė, atspindys. Tai – kritinis komentaras apie šiandienos Lietuvą, komponuotas iš lakoniškų medijos legendų. Šaržas rutuliojamas per trijų vaikų – standartinio, atimto ir užmušto – linijas. Kas kam nenukirpo nagų? Kas ką uždarė kambary? Kas nupirko dirbtinio sniego ir padėjo vaikams pasiekiamoje vietoje? Pjesėje sąmoningai atsisakoma gilintis į tėvų-vaikų santykių archetipus – jie čia yra mediumas išsakyti požiūrį į šiuo metu paūmėjusius viešosios komunikacijos defektus, lemiančius bendrą sociumo pakrikimo jausmą.