2023

VEIKĖJAI

Viktorija

Paulius

Lina

Juozas

 

I SCENA

Vasaros vakaras. Modernaus namo galinė terasa. Toliau - miškas. Stovi keturios kėdės, stalas, grilis. Ant stalo sudėti maistas ir gėrimai. Paulius ir Viktorija viską dėlioja ir ruošiasi. Abu virš trisdešimties. Ilgai niekas neprakalba.

 

VIKTORIJA

Kur tu nukišai peilių galastuvą?

 

PAULIUS

Paskolinom tavo mamai.

 

VIKTORIJA

Jai nereikia.

 

PAULIUS

Bet tu paskolinai.

 

VIKTORIJA

Ji visko turi užtektinai, aš turėčiau iš jos viską imti, ne ji iš manęs.

 

PAULIUS

Mamai nieko negaila.

 

VIKTORIJA

Ką?

 

PAULIUS

Tai užsirašyk ir užsidėk lipduką ant šaldytuvo "NIEKO NESKOLINTI MOTINAI.

 

VIKTORIJA

Tu šaipaisi iš manęs.

 

PAULIUS

Raudoną ar baltą vyną?

 

VIKTORIJA

Raudoną.

 

PAULIUS

Kaip pasakysi.

 

Viktorija sustingsta

 

VIKTORIJA

Tu moki apsimesti, kad sprendimai yra tik mano.

 

PAULIUS

Man nepatinka šitas sūris, bet jei tau patinka...

 

VIKTORIJA

Užsičiaupk.

 

PAULIUS

Kol pjaustei, aš tylejau, nenorėjau nieko sakyt.

 

VIKTORIJA

Bet vistiek išsižiojei. Nesuprantu, kodėl viskas šituose namuose dingsta...

 

PAULIUS

Aš nenoriu, kad persitemptum pjaustydama sūrius, iš geros valios skolindama daiktus, rinkdamasi raudoną ar baltą vyną. Noriu, kad dėl visko būtum rami. Tai buvo mano mintis juos pakviesti vakarienės, tau tereikia būti gražia žmona ir gera drauge.

 

VIKTORIJA

Bet man muša širdį. Nuo tavęs, pažiūrėk, kažkaip dreba rankos.

 

PAULIUS

Tu galvoji, kad nuo manęs? Gal tau per karšta, oras dabar tvankus, apliečiau tave šita stikline vandens, bet jos dar reikės, kad užgertum savo vaistus.

 

VIKTORIJA

Ačiū, kad rūpinies, bet tu rankoj laikai supistą vyną, ir to klausi? Rimtai?

 

PAULIUS

Todėl ir klausiu, kad nesumaišytum vyno ir vaistų.

 

VIKTORIJA

Bet dabar neprisimenu ar nebūsiu jų jau išgėrusi. Tu man išspaudi salierų sulčių ir atneši vaistus nuo spintelės, nors jie visada toje pačioje vietoje ir galiu pati pasiekti.

Pauzė

Ryte visada ilgai žiūriu į lubas, nenorėdama atsikelti iš lovos, norėdama tik dar ilgiau pagulėti, matydama baltas lubas, neįsileisdama į akis jokių kitų spalvų, jos dar būna per aštrios. Supranti, aš nenoriu skubėti. Bet tu ateini su sultim ir taneoninė žalia spalva...

 

PAULIUS

Duok, aš pabaigsiu.

 

VIKTORIJA

Kodėl tu apsimeti? Šitie peiliai atšipę, aš nieko neskolinau mamai, jai visko ir taip per daug, kam jai galastuvas?

 

PAULIUS

Tu tiesiog neatsimeni. Duok.

 

VIKTORIJA

Gal ir neatsimenu.

 

Paulius valosi rankas rankšluosčiu, užleidžia braziliškos muzikos.

 

VIKTORIJA

Nenoriu jokios muzikos, išjunk... Tu specialiai... Išjunk!

 

PAULIUS

Tik noriu, kad atsipalaiduotum.

 

VIKTORIJA

Tu patikrinai, ar šitas figų džemas nepasenęs? Mes jį turim kokius penkis metus, nuo pat kai įsikraustėm. Visą laiką laikėm spintelėj, nors reikėjo šaldytuve. Šitos saldžios bulvės, kiek jų nupirkai? Vienetais, ne kiek sveria, nes gali neužtekti. Išvis, kodėl tu pradėjai valgyti taip keistai? Viską turi pakeisti, jeigu yra paprastų bulvių, būtinai nuperki saldžių, jeigu aš noriu karvės pieno, nuperki keisčiausią, sintetinį. Kodėl kai aš pjaustau duoną, man neprisibarsto, grindys visos, visos grindys...

 

PAULIUS

Tu mane juokini. Kaip lakmuso popierėlis, matuodamas šarmingumą, tu nori pamatuoti savo kontrolės lygį, nors žinai, kad viskuo pasirūpinu iš anksto. Tu susikuri problemas ir jomis dirgini save, pavyzdžiui kaip su peiliu galastuvu. Jokio skirtumo, ar jis yra pas mamą ar pas mane.

 

Paulius iš po stalo ištraukia galastuvą.

 

PAULIUS

Viskas, ką tau pasakau - yra tam, kad tave apsaugoti. Tavo atminties laukas gali susipainioti su fantazijos ar baimės lauku, bet aš pergyvenu tavo praeitį už tave. Todėl taip, tu teisi, tu neskolinai savo motinai jokio peilių galastuvo. Bet kai aš tau pasakiau tokią galimybę, tu iš kart patikėjai.

 

Ilga pauzė

 

VIKTORIJA

Kas čia? Kodėl čia prilipęs šūdas?

 

PAULIUS

Kur?

 

 

VIKTORIJA

Šitos grindys apsinešusios šūdu, iš lauko ateis visokie vabalai, įsiveis vabzdžiai, pažiūrėk; kiek trupinių, tu nieko nemoki, tu sakei, SAKEI, kad čia paplausi, prieš tiek laiko sakei...

 

PAULIUS

Kur?

 

VIKTORIJA

Ar tu aklas? Stalo kojos, pažiūrėk, čia džemas?

 

Paulius pasilenkia, Viktorija užšoka jam ant pečių.

 

VIKTORIJA

Tu valgysi šitą pesenusį džemą!

 

Tu valgysi šitą supuvusį figų džemą!

 

PAULIUS

Pfiu. Ne...

 

VIKTORIJA

Aš pagalvojau, kad niekada nesu girdėjusi tavęs rėkiant. Bet mano rėkimas tau kelia baimę, kodėl tai didžiausia vyro baimė - moters balsas?

 

PAULIUS

Tu viską perdedi.

 

VIKTORIJA

Ką daro poros?

 

PAULIUS

Nežinau, nulipk.

 

VIKTORIJA

Pakelk mane.

 

PAULIUS

Kelkis pati.

 

VIKTORIJA

Pakelk mane, suimk mane, pastatyk mane atgal; tu nejauti jokio svorio.

 

PAULIUS

Kol krenti, nejauti svorio, taip turi būti.

 

VIKTORIJA

Bet aš prašau tavęs mane sugauti.

 

Aš tavęs klausiu, ką daro poros...?

 

Paulius pakelia ir nurengia Viktoriją.

 

VIKTORIJA

Tik šitą ir daro?

 

PAULIUS

Šitą. Taip karšta. Taip karšta.

 

VIKTORIJA

Šitą?

 

PAULIUS

Viduje taip karšta, koks ritmas, mūsu vienodas ritmas.

 

VIKTORIJA

Ir nieko daugiau?

 

PAULIUS

Daugiau. Daugiau.

 

VIKTORIJA

Tu kartoji tą patį, dabar aš tau nesunki? Iš šito šono aš sau šlykšti, bet tau patinka?

 

PAULIUS

(aimanuodamas)

 

Patinka, lengva, karšta, nesunku. Dar šitaip - visiškai išnyksi.

 

VIKTORIJA

Žinai ko labiausiai norėčiau? Norėčiauišnykti, bet taip, kad atsinaujintų organai: užsitrauktų gleivinės žaizdos, išnyktų, be pėdsako pradingtų mėlynės, kurios yra mano nuorodos, kūno chrestomatija, kaip spalvoti žymekliai, pastoviai man primena vietas, laiką ir padėtį.

Kad užgytų sudrėksta mano oda, plyšę lūpų kampučiai, papilvės randas - viskas ką kartu sugadinom, bet ką tik aš turiu nešioti.

Pauliau?

 

PAULIUS

Tuoj išnyksim abu.

 

VIKTORIJA

Tau nėra ko išnykti. Tu nepavargęs.

Ar po to pasikalbėsim?

 

VIKTORIJA

Ar galim pasikalbėti?

 

Po akimirkos jis baigia.

 

PAULIUS

Gerai, padarysiu be džemo.

 

VIKTORIJA

Ką?

 

PAULIUS

Mačiau yra sviesto.

 

VIKTORIJA

Ai. Aš nenoriu dabar valgyt.

 

PAULIUS

Mes ne sau darom, o svečiams. Tu rimtai užmiršai? Žinok, man atrodo, kad tau gali prasidėti dimensija. Kaip tavo motinai. Jai reikia galastuvo, nors ji bijo peilių. Tu neatsimeni, ką kam paskolinai. Aš būsiu žlugęs su tavim, kaip man reikės tvarkytis su tavo atmintim, su tavo nuotaikų šuoliais. Man atrodo, kad aš dirbu suaugusiojo aukle.

 

VIKTORIJA

Tu mane klaidini.

 

PAULIUS

Gal, bet vistiek, tu vargini, žinojai tai? Ar kas nors tau yra sakęs kaip tu išsiurbi energiją?

 

VIKTORIJA

Gali išjungt tą muziką? Jaučiuosi keistai.

 

PAULIUS

Tau sukasi galva.

 

VIKTORIJA

Mano makiažas nenubėgo?

 

PAULIUS

Šiandien yra rugpjūčio trisdešimt pirma. Paskutinė vasaros diena, rytoj - rugsėjo pirmoji. Visi vaikai eis į mokyklą. Aš net ore jaučiu paskutinę laisvę - nuo rytojaus tokios nebebus.

 

Viktorija paima peilį, žiūri.

 

VIKTORIJA

Baik kalbėti nesąmones. Man po truputį formuojasi raukšlės, žąsies kojelės, ar kaip ten vadinasi, aplink akis. Matai?

 

Kada jie atvažiuos?

 

PAULIUS

Sakė apie devintą.

 

VIKTORIJA

Tikriausiai ne už ilgo.

 

PAULIUS

Jau kelias dienas esam merkurijaus retrogreido taikiniais. Tavo mėnulis yra dvynyje o mano mėnulis - mergelėje. Abu mus valdo merkurijus. Aš galvoju, ar mes tinkam vienas kitam, taip kaip rašo astrologinės suvestinės ir planetų išsidėstymai. Rugpjūčio trisdešimt pirma diena, liūdniausia diena vaikams, nemanai?

 

VIKTORIJA

Kodėl mes apie tai kalbam?

 

PAULIUS

Tu klausei ką daro poros. Aš stengiuos nuspėti tavo sekančias mintis, žinai kiek kartų skaičiau tavo planetų žemėlapį? Ką daro kitos poros man nerūpi, bet aš noriu būti tavim ir galvoti už tave, kai pati nenori galvoti. Veikti kaip Merkurijus.

 

VIKTORIJA

(pašoka)

Man paieškoti rūbų? Linai. Aš išstorėjau, nebetelpu į nieką, duosiu tą satino suknelę.

 

PAULIUS

Violetinę suknelę.

 

VIKTORIJA

Galvojau apie geltoną...

 

PAULIUS

Jau atvažiavo, ten mašina prie kelio sustojo, taip, ten jie.

 

II SCENA

Juozas ir Lina - apie trisdešimt, nešasi pyragą ir vyno butelį, ateina nuo kelio pusės. Juozas iš skausmo susiėmęs žandą.

 

LINA

Reikėjo išgerti vaistų. Dabar kentėsi.

 

JUOZAS

Prakeiktas dantis. Negalvojau, kad vėl prasidės. Kiek čia pilna uodų...

 

LINA

Tau ant nosies. Va užmušk, užmušk...

 

JUOZAS

Tau pačiai ant krūtinės, patinka tavo prakaitas.

 

LINA

Jeigu tau skauda - ilgai nebūkim.

 

JUOZAS

Pakentėsiu, aš pasiilgau Pauliaus, pasiilgau Viktorijos, jų namas toks didelis, o kieme išvis jautiesi kaip kaime, nėra jokio ženklo, kad kažkur arti miestas, man patinka šitas oras, jauti, koks šviežas...

Blet...

 

Spjauna ant žolės

 

Per nervą perėjo...

 

 

LINA

Aha, čia geriau nei mieste. Bet nedemonstruok savo lipšnumo per daug, atrodo, kad jiems pavydi. Kada, pavyzdžiui, Paulius yra tave dėl ko nors pagyręs?

 

Muša uodus

 

JUOZAS

Prie ko čia? Sutariam, kad leisi man normaliai išgerti. Prisigerti net. Sutariam? Galim pas juos likti nakvoti, Paulius taip sakė. Nenorėtum?

 

LINA

Aš ne.

 

JUOZAS

Viktorijai reikia tavęs, kuo daugiau tuo geriau.

 

LINA

Tu mane atiduodi jai? Tiesiai į nąsrus? Tu rimtai?

 

JUOZAS

Aš noriu pabūt su draugu.

 

LINA

Mes galim būti visi, vieni su kitais, nepagalvojai?

 

PAULIUS

Eikit pro čia, pro žolę, neapsidulkinsit, čia išdaužytas kelias. Juozai, Lina! Kam tiek visko pripirkot?

 

VIKTORIJA

Labas labas! Kaip gerai abudu atrodot, jums tinka uodai ir prakaitas.

 

Visi pasibučiuoja, Paulius stipriai apsikabiną Juozą.

 

PAULIUS

Seni! Išgersim bobiškai, vyno ir pas mus pilna. Daugiau nieko neturim. Kad tik nereikėtų į parduotuvę važiuot vėliau mums, ką?

 

JUOZAS

Viskas nuo moterų priklausys.

 

VIKTORIJA

Kokia faina tavo suknelė...

 

JUOZAS

Kažkaip išaalkom, čia pas jūsų atvažiuoti yra ką veikti, jeigu Lina sakys, kad nenori valgyt, neklausykit, nes meluoja.

 

LINA

Nešantažuok manęs.

 

VIKTORIJA

Bet aš noriu Linai pirma parodyt, kokius rūbus jai atrinkau. Aš biški neįtelpu, kaip aš jums atrodau? Bet tik nuoširdžiai. Nu išdidėjau ane?

 

LINA IR JUOZA

Neeeee...

 

PAULIUS

Vaisto pašalinis požymis, renkamės - vaisto nauda ar žala, žinai...

 

Stoja nejauki tyla.

 

VIKTORIJA

Einam į viršų, ar tu matei mano šukuoseną, kažko tyli, galvojau, gal nepastebėjai, nuo praeito karto kai matemės...

Abi nueina.

III SCENA

Namo vidus, ant žemės sukrauti maišai drabužių. Pro langą visą laiką matosi terasa, Paulius su Juozu geria, kalba, rūko.

 

VIKTORIJA

...Pašviesinau, atsišviežinau. Pas mane viskas atvirkščiai - ne ant vasaros, o ant žiemos.

Ačiū, kad atvažiavot.

Atsiprašau, susigraudinau, jaučiuos pasiilgus.

Jeigu dažniau matytumemės - taip nebūtu. Žinau, kad sunku. Gal čia aš labiau sau sakau, nekreipk dėmesio. Nesveikai karšta vasara, nekenčiu šito karščio, tu žinai, kad pas mane viskas atvirkščiai - ne ant vasaros, o ant žiemos, aš atsišviežinu. Atsigaunu. Atsibodo su Paulium sėdėti, mes prie jūros nevažiuojam, bet tu ir pati supranti.

Noriu turėti draugę. Gražią ir priešingą nei aš, tu mane pažįsti: aš užsidarau, man reikia, kad kažkas man neštu sultis ir vaistus, pažadintu iš miego.

 

LINA

Kelkis užteks, mažute, girdi?!

 

VIKTORIJA

Žinau, kad tau buvo šokas mane tokią pamatyti, ant grindų nuogą parkritusią, ir tokią girtą, siaube, kaip tu turėjai manęs išsigąsti.

AŠ NORIU ŠOKTI!!!!:

LINA

Ir tada aš nežinojau, kaip tu gali norėti šokti. Akys išvirtusios, užtinusios nuo ašarų, šokinėji virš kilimo, visu svoriu, lygiais padais nusileidi ant jo ir vėl pašoki, ašaros, tokios pat sunkios krenta ir krenta...

 

VIKTORIJA

Tau baisu?

 

LINA

Mane žudo kaltė. Tik to niekada nesakiau.

 

VIKTORIJA

Tu man atvežei vežimėlį, iš kažkur suveikei invalido vežimėlį. Nes po to šokinėjimo trūko sausgyslės.

 

LINA

Aš taip norėjau elgtis kaip tu, jausti kaip tu, net sėsti į tą vežimėlį kaip tu, bet negalėjau. Net neverkiau prie tavęs, turėjau tik tave laikyti.

Tu neįsivaizduoji, kaip aš pavargai.

 

VIKTORIJA

Tu žudikė. O turėjai būti mano geriausė draugė.

 

LINA

Ne...

 

VIKTORIJA

Paduok mano butelį, užmigdyk mane, tu mano geriausia draugė.

 

LINA

Aš klausiau tavęs, lyg tiesiogiai tau atlikinėčiau bausmę.

 

VIKTORIJA

Pasimatuok šitą rūbelį.

 

Viktorija duoda Linai berniukišką pižamą.

 

LINA

Aš galiu iškišti tik galvą.

 

VIKTORIJA

Nagi.

 

LINA

Suplėšysiu.

 

VIKTORIJA

Plėšyk, plėšyk. Gimdant jį, man plyšo tarpvietė, jis buvo toks didelis, gimė veidu į viršu, po to mane iš karto siuvo, net nedavė jo palaikyti.

 

Akušerinis rūpestis.

 

LINA

Visi tavim labai rūpinosi, bet niekas niekada manęs nepaklausė kaip jaučiuosi.

 

VIKTORIJA

Kaip tu jautiesi? Nespaudžia?

 

LINA

Biški nepatogu.

 

VIKTORIJA

Gerai, gerai, nereikia, mesk ant grindų. Šitas kombinezonas kaip tau? Arba šita satino suknelė, pats tas vasarai, bet galima nešioti ir rugsėji, ką manai?

 

LINA

Gražu...

 

VIKTORIJA

Tavo pilvas.

 

LINA

Ai čia tiesiog išsipūtęs, ilgai važiavom, pučia pilvą.

 

VIKTORIJA

Koks kietas.

 

Tu gal laukiesi?

 

LINA

Baik tu... Vika, aš rimtai. Nesilaukiu. Tavo rankos labai šaltos. Kutena. Baik.

 

Viktorija paleidžia argentinietiškos muzikos.

 

VIKTORIJA

Pašokim visi trys.

 

LINA

Mes dviese. Aš nesuvokiau, kaip tu gali šokti.

 

VIKTORIJA

Tu nesupranti, kaip kančios drebulys gali priminti nekantrumo drebulį? Arba kiek stipriai neapykanta panaši į ilgesį? Ir šituo atveju - šokis į verksmą?

Aš taip pasiilgau su kažkuo pasikalbėti. Paulius su manimi nekalba, jis draudžia man galvoti arba galvoja už mane - man taip lengviau. Bet jis negali sustabdyti to drebulio viduje, net kai yra pačiame mano viduje...

Jis negali išprognozuoti, kada tas drebulys sprogs. Bet tu gali, žiūrėk, tu šoki!

 

LINA

Po laidotuvių aš visą laiką vėmiau, lyg būčiau nėščia. Visada pykino. Net dabar dėl to esu tokia liekna ir tu pavydi man šito lieknumo.

 

VIKTORIJA

Mes turime laikytis išvien, mes juk draugės. Kaip tau šitos kelnės?

 

LINA

Gražios.

 

VIKTORIJA

Aš tik noriu... Leisk... Noriu patikrinti, ar mes ten panašios. Mažute nebijok, tu man skolinga kai ką, ką praradau. Nors to neįmanoma susigražinti, tu gali man duoti pajausti. Duok pilvuką.

 

LINA

Ten nieko nėra.

 

VIKTORIJA

Aš tik noriu paliesti tą salstelėjusią šiluma, aš jaučiu - pro kelnes eina toks pietietiškas klimatas, vėjukas. Tai ne ciklo pradžia, tai ne menstruacijos -

 

tai vaisiaus kvapas.

 

LINA

Juozas su manim nebesimyli, pati turiu lipti ant jo ir prašyti. Jis sako kad nesiprausė, kad smirda, kad pavargęs, kad jam maloniau su manim būti tiesiog apsikabinus. Nesuprantu, ko jis bijo.

 

VIKTORIJA

Tu supranti.

O mes su Paulium tai darom kasdien. Jo svoris mane nuramina net išlaisvina, sako gerai kraujotakai.

 

Lina pusnuogė, Viktorija paduoda violetinę satino suknelę.

 

LINA

Tu rimtai man viską atiduodi?

 

VIKTORIJA

Viską. Apsimauk šitą vakarui - būsi panaši į rytietišką deivę.

 

LINA

Atrodau gražiai. Atrodau minkšta, viskas šviečia pro audinį. Bijau, kad bus per daug atvira, kai nusileisim į apačią.

Lina staiga suima Viktorijos rankas ir kiša jas tarp kojų.

 

 

LINA

Aš bijau rodytis tokia. Vyrams, supranti, kurie nekalba, kurie nesimyli su manim, kurie manęs bijo, kurie nesupranta. Aš atrodau gražiai, jaučiu, kad esu šlapia... Jei tu nori, aš būsiu tavo inkubatorius. Aš apsirengsiu tavo drabužiais, jei nori galiu net čia gyventi, čia žiauriai geras oras, daug geriau nei mieste.

 

Vika, maldauju. Stipriau, prašau, maldauju, aš tau atiduosiu viską, leisk man pabaigti, šitaip, suimk mane.

Šitaip.

 

Šitaip.

 

Šitaip.

 

IV SCENA

Terasa. Paulius palinkęs virš Juozo, krapštosi jo burnoje.

 

JUOZAS

Šitaip... Ten.

 

PAULIUS

Matau!

 

JUOZAS

Il kaš ten?

 

PAULIUS

Pūliuoja dantena. Reikia stipriau dezinfekuoti.

 

JUOZAS

Al nela labai baisu?

 

Paulius pila sklidiną taurę.

 

PAULIUS

Visiškai nieko baisaus. Bent jau ne tokiam vyrui kaip tu. Tai dabar Lina tau leidžia normaliai išgerti?

 

 

JUOZAS

Tiesą sakant, aš ir nebegėriau. Bandžiau išvis nutraukti, išvalyt organizmą, gert vitaminus...

 

Blet kaip skauda, ir į ausis eina...

 

PAULIUS

Paduoda Juozui taurę.

Tu atsimeni, kaip mes keturiese važiavom nakvynei į kopas? Jos įsisupusios į minkštus pledus, kuriuos ryte išpūtė vėjas, ir mes abu knisam joms protą, kaip eisim medžiot kiškių, kažką papjausim tam miškely, kur jos ėjo pritūpt. Jos žiauriai bijojo, o mes varėm toliau, sakėm, kad matėm medžiotojus. Tipo kad mes medžiojam, ir mus pačius medžioja kažkas.

 

Visi gale buvo gatavi...Man labai skaudėjo valgyti vytintą žuvį, susidrąskiau gomurį, bet vistiek mes...

 

JUOZAS

Buvo gerai...

 

PAULIUS

Būtent. Tai negadinkim gero vakaro mažais, niekingais, paviršutiniais skausmais.

 

JUOZAS

Cha... Kur jos tiek ilgai rūbus matuojasi?

 

PAULIUS

Leisk joms pasidžiaugti, Vika visada prirenka rūbų, kai pati išstorėjo, ji geria tuos vaistus, žinai. Bet man netrukdo, aš jos vistiek noriu, nors kažkodėl, kai laukėsi, aš ją visada ėmiau iš nugaros, nes negalėjau žiūrėti į pilvą. Iš pagarbos, žinai?

TIKSLIAI! Pamiršau, kas prie šito vyno labai tiktų.

 

Paulius pašoka nuo kėdės ir pradaręs terasos duris dingsta virtuvėje. Juozas spjaudosi netoli į žolę. Po akimirkos Paulius išnyra priešais Juozą su pjaustymo lentele.

 

PAULIUS

Specialiai jums laikiau. Čia ėriuko kepenys, kilogramas kainuoja gerą vakarienę mieste. Bet kai pamačiau, negalėjau nepaimti, jas reikia žalias, ir tada užgerti.

 

JUOZAS

Nereikėjo... Mes visai gerai laikėmės be mėsos, geriau širdžiai.

 

PAULIUS

Baik tu... Žiūrėk, kaip pjaunasi, peilis lydo iššilgai... Daug vitaminų, fosforo, geležies bomba ir dar laukinis delikatesas, būsi tvirtas kaip vikingas.

Man taip gera kažkuo rūpintis. Turėti kažką. Draugą.

(griežtai)

Juk supranti, kad specialiai dėl tavęs pirkau?

Nesivaipyk, valgyk.

 

Juozas griėbia gabalėlį, sunkiai bet greitai nuryja.

 

PAULIUS

Dabar gerk.

 

JUOZAS

Mhm...

 

Paulius geria, Juozas jam pila dar. Abu dūsta. Paulius nuo tempo, Juozas nuo susijaudinimo.

 

JUOZAS

Nebegaliu.

 

PAULIUS

Kaip gera viską pamiršt. Kaip gera tiesiog prisigert. Patrauk šito.

 

Paduoda suktinę.

 

JUOZAS

Nerūkiau daugiau nei karto, nuo paskutinio... Nenoriu, seni, viskas gerai, užteks vyno.

 

PAULIUS

Čia geriausia. Aš viską dėl tavęs geriausio parūpinau. Šiandien ne bet kokia proga visgi.

 

JUOZAS

Paskutinė vasaros diena. Bet man užtenka, dabar biški pauzė.

 

Visai norėčiau vėliau išsimaudyti.

 

PAULIUS

Paskutinė vasaros diena! Kiek dar tokių bus, tradicija yra tradicija - mes susitiksime čia kas met.

 

Juozas ima kosėti. Paulius paima nuo lentelės peilį, pradeda vedžioti Juozui ties kelnių užtrauktuku.

 

Sakai norėsi išsimaudyti. Aš niekada nenorėjau, kad mano vaikas plauktų, būtų sportiškas, dvoktų chlorkalkėm. Aš tada galvojau, kad bus geriausia jei jis lankytų muzikos pamokas, žinai, kaip mudu.

 

JUOZAS

Žiūrėk, aš suprantu, kad vasara sunkiausia. Bet rytoj ruduo, gal tai kažkiek padeda. Man padeda.

 

PAULIUS

Atsiųsiu tau abonimentą. Rudenį galėsi eiti į baseiną, užteks tos salės. Lavink visą kūną, tu labai geras plaukikas.

 

JUOZAS

Cha... teisingai...

 

PAULIUS

Tu juk negali išsimokėti tos salės. Ir jūsų butui reikalingas remontas. Taip, taip, reikalinga didelė vonia, su dušu, prausykle. Pas tave čiaupas, mėlynas, karštam vandeniui, kitas čiaupas, raudonas, šaltam vandeniui, tiesa? Chaosas. Visiškas apsileidimas. Atrodo turi laiko sportuoti, bet negali susitvarkyti santechnikos!

 

JUOZAS

Nusprendžiau rūpintis savim. Nors pabandyti...

 

PAULIUS

Bet tai taip paviršutiniška. Gyvenimas sau. Iš keturiu kišenių, tavo ir Linos. Daugiau jokių rūpesčių. Miegantis vyriškumas. Tu nepasikeisi. Tu girtuoklis.

Dieve, tu niekaip negalėtum išsimokėti vaiko. Įsivaizduok, muzikos mokykla, plaukimo pamokos, kas dar - krepšinis?

 

Paulius vedžioja peiliu per užtrauktuką.Sustoja.

 

Tavo klynas atsitraukęs.

 

Pauzė. Juozas girtas stengiasi užsitraukti užtrauktuką, beveik nuvirsta nuo kėdės.

 

PAULIUS

(dainuodamas)

So long ago, I don't remember when That's when they say I lost my only friend

 

Juozai!

 

JUOZAS IR PAULIUS:

Well they said she died easy of a broken heart disease As I listened through the cemetery trees

 

PAULIUS

Faking atsimeni?

 

JUOZAS

Jo... Mes Jį...

(žagsi)

Grojom. Grupėj.

 

Juozas pats čiumpa žalią mėsą ir kramto. Paulius paleidžia psichodelinio roko.

 

PAULIUS

Ką daro draugai? Jiems pridera švęsti, bet keista kartu liūdėti. Aš esu matęs tavo bybį ir vistiek, nesu matęs tavęs verkiant. Kuris veiksmas intymesnis?

JUOZAS

Duok man išgert, aš nežinau.

 

PAULIUS

Toks talentą kokį tu turėjai, kai pirmą kartą susitikom, kur jis dabar? Kur tavo ambicijos groti burzgiančia gitara, dulkinti susivėlusias perdžiūvusias blondines? Ar viską suvalgė Lina, rimtai, atsakyk, kodėl tu dar su ja?

 

JUOZAS

Nežinau. Reikia.

 

PAULIUS

Reikia! Tu turėjai antrą šansą gyvenime, po to kai tai įvyko. Pabėgti, atsinaujinti, nusinerti randuotą odą, paimti gitarą. Tavo bybys galingas kaip serpentinas, aš pats mačiau tu galėjai užkariauti Pasaulį.

 

JUOZAS

Bet tapau...

 

PAULIUS

O aš niekur pabėgti negaliu, žinojai? Po tokių dalykų nepasprunkama. Mes su Viktorija susilieję, turėjome vienas kitą pagimddyti iš naujo, sukurti trečia - vienas kito kombinaciją. Aš skaitau jos mintis, supranti?

 

JUOZAS

O tu rimtai matei mane tokį? Ta prasme - kietą. Galintį.

 

PAULIUS

Aišku, aš visą laiką tau pavydėjau. Nors mano karjera geresnė ir garbingesnė už tavo - aš gydau, o tu groji kažkokiam kvailam kvartete. Bet tu buvai polėkis.

 

JUOZAS

Patildyk šitą muziką gal, man plyšta dantis.

 

 

 

PAULIUS

Tą dieną irgi grojo šitas gabalas. Tik tu neatsimeni. Devynios keturiasdešimt. Mes iš savo šaltkrepšių jau traukiam alų. Tu buvai pagiringas iš praeitos nakties. Mergos ateina iš viešbučio po gerų dviejų valandų, planuoja išsimaudyt ir varyt į miestą pirkti skudurų. Jokūbas žaidžia su pripučiamu jūrų arkliuku. Tu atkandi jo sumuštinio su agurkais ir kaparėliais. Mes trys sugalvojam nuvažiuoti iki kiosko pasiimti dar alaus, kol tu prižiūri Jokūbą. Tu geri, pūti dūmą, svajoji apie tą mėlynai juodą subinę, violetinė suknelė tik dar labiau išryškino jos baisų juodumą. Bet tau patiko. Tau visada patiko nauji dalykai. Tu ją visą laiką akimis sekiojai viešbutyje, diskotekoje. Tada ji pasirodo, paprašo žiebtuvėlio, mato kad rūkai... Bet tu jai pasiūlai. Ką jai pasiūlai?

 

JUOZAS

(žagsi)

Ne... Baik...

 

PAULIUS

Kodėl jai niekada nepasakei tiesos, kaip išdavinėjai ją. Nors aš suprantu, tu bijojai.

 

JUOZAS

Dėl to aš su ja.

 

PAULIUS

Dėl to? Manai jai geriau: galų gale tu pasilikai iš baimės, ar iš kaltės, nežinau, o ji kaip veidrodis atsuktas į tave - tau atvaizdavo tą patį. Tu supranti, kad šita tavo klaida sukūrė viską, kuo dabar gyveni, kuo esi. Sukūrė tau Liną. Pagimdė.

Negrįžtamas merfio dėsnis.

 

V SCENA

Į terasą įeina Viktorija ir Lina.

 

VIKTORIJA

Užtrukom. Atsiprašau. Pažiūrėk į savo žmoną, Juozai.

 

PAULIUS

Lina? Girdi mane? Pasakoju, kaip tavo vyrui patinka mėlynos šiknos.

 

 

JUOZAS

Gerai, gerai tu atrodai, sėskis.

 

LINA

Tik gerai? Dieve, tu girtas.

 

PAULIUS

Nustok ant jo važiuot, žmogui dantis smegenis plėšo.

 

VIKTORIJA

Mes neturim namie absoliučiai jokių vaistų, atsiprašau.

 

JUOZAS

Lina, kodėl tu tokia paraudonavus?

 

VIKTORIJA

Jai karšta.

 

LINA

Viskas gerai.

 

PAULIUS

Tai gal išsimaudykim?

 

VIKTORIJA

Rimtai! Mums negalima ilgai prie stalo būt, kitaip viską suvalgysim, gerai, kad Lina tokia kūda.

 

PAULIUS

Tai eikim. Juozai, plauksim iki salos? Kaip tau tinka šita suknelė.

 

LINA

Gal nereikia rizikuoti, jis girtas.

 

JUOZAS

Patylėk.

 

LINA

Ką?

 

PAULIUS

Vika, eik išgerk savo vaistus, ar man atnešti?

 

VIKTORIJA

Aš pati nueisiu.

 

Viktorija stojasi ir paglosto Linai plaukus.

 

VIKTORIJA

Kaip gera kažkuo rūpintis. Taip kaip manim rūpinasi. Mes visi turim būti kartu, koks šiltas vakaras ir pilni namai.

 

PAULIUS

Jei nori - Lina čia gali likt gyvent.

 

JUOZAS

Ačiū Dievui, pagaliau būtų...

 

LINA

Būtų kas?

 

Aš gal ir norėčiau, žinok norėčiau. Mane čia supranta, aš čia turiu Viką, ji mane mokina šokt, įsivaizduoji, aš šoku... Pirmą kartą taip šoku!

 

PAULIUS

O tada banga atima iš Jokūbo ir tą pripučiamą jūrų arkliuką. Atima ir palieką jį įsikibūsį į aštrų, slidų akmenį. Jis nemoka plaukt taip kaip tu, bet jis moka dainuot... Aš jį išmokiau dainuot...

 

(dainuoja)

 

I've still got sand in my shoes And I can't shake the thought of you...

 

JUOZAS IR PAULIUS

So long ago, I don't remember when That's when they say I lost my only friend...

 

Paulius nusirenginėja, kol lieka vienomis maudymosi glaudėmis. Viktorija įeina į namo vidų, Lina šoka.

 

VI SCENA

 

LINA

Juozai, pašokim visi trys.

 

JUOZAS

Ateik, Pauliau.

 

LINA

Ne. Ne jis. Paleisk Paulių. Pašokim visi trys. Paglostyk man pilvą.

 

PAULIUS

Tu nėščia?

 

LINA

Dar tik šešios savaitės.

 

JUOZAS

Nežinau, apie ką ji kalba...

 

PAULIUS

Palauk. Palaukit... Negali būti, tu būsi tėvu?

 

LINA

Aš būsiu mama.

 

PAULIUS

Žinai, kad to negalim sakyti Vikai? Jokiu būdu. Jos šį vakarą nenuramintų niekas, net jei visus vaistus išgertu. Lina, tu supranti? Nevartyk akių, baik šokti. Šoki kaip kekšė. Tu šoki kaip kekšė, taip nedera. Juozai, kaip tu galėjai? Tu net nedulkini jos, pats sakei. Ne... Man sukasi galva.

 

LINA

Aš norėjau atsiprašyti Vikos, ir tavęs. Bet niekas manęs negirdėjo. Jūsų sūnus man buvo kaip mano, tu suprask, ir tu suprask. Seniau aš galvojau, kad jeigu galėčiau medicinos terminų knygoje nėštumą įvardinti kaip infekciją, aš tą padaryčiau. Bet dabar aš noriu jo, kūdikio. Savo kūdikio. Savo amžino draugo ar draugės.

 

JUOZAS

Užsičiaupk.

Paduoda Pauliui išgerti.

Nematai, kaip jam bloga klausyti.

 

LINA

Kodėl tu myli jį? Nes nori būti toks kaip jis? Ar tu nematai, kad jis monstras ir daro šituos kasmetinius susitikimus tam, kad mums viską primintų?

 

JUOZAS

Aš nemyliu tavęs.

 

PAULIUS

Jis nori tavęs.

 

JUOZAS

Nenoriu.

 

PAULIUS

Jis nori tavęs amžinai atsiprašyti. Tu jam rūpi. Jis tik dėl tavęs vienos yra verkęs. Aš pats mačiau kaip jis verkia. Niekada nemačiau jo nuogo, bet mačiau jo ašaras. Tai intymiau. Jis be tavęs negali, tu esi jo polėkis.

Grįžta Viktorija.

 

VIKTORIJA

Apie ką jūs čia šnekat? Kas buvo?

 

LINA

Pasirodo, Juozas manęs nemyli, net kai nešioju...

 

PAULIUS

Meile, aš pasakojau jiems apie tą mėlyną moterį, moterį iš viešbučio. Liūliuojantis glitus juodas troškimas. Juozas į ją tiek ilgai žiūrėjo, kad nematė, kaip Jokūbas skęsta. Net negirdėjo jo plono cypimo.

 

LINA

Mes girdim tuos pačius žodžius. Tuos pačius įžeidinėjimus. Trečius metus? Trečia vasarą. Einam maudytis ir greičiau pabaikim visą šitą...

 

PAULIUS

Ir visus šituos metus mes vistiek išlikome kartu. Bet dabar pasikeitė aplinkybės - Lina laukiasi.

 

VIKTORIJA

Baik. Baikit. Aš pati žiūrėjau, nesilaukia, ji man davė pačiupinėti pilvą.

 

JUOZAS

Aš turėjau prižiūrėti berniuką. Atsimenu tavo, Pauliau, akis. Kaip pabaidytas kelyje gyvūnas, betikslis žvilgsnis ir akimirkos teroras. Aš be galo apgailėstauju, aš daugiau niekada gyvenime nenoriu gerti, nenoriu mylėtis, aš mylėsiu tik tave...

 

JUOZAS

Aš žudikas. Aš žudikas. Jis per mane nuskendo, aš nežiūrėjau į jį, vandenyje jis dingo per akimirką, aš žudikas

Juozas verkia klaupiasi ant kelių.

 

LINA

Tu šlykštus, bet nesi žudikas, stokis. Niekas nekaltas.

 

PAULIUS

Aš pagalandau peilius, Vika, paduok, jie po stalu.

 

JUOZAS

Teisingai, geriau man išpjaukit akis, kaip galima vaikui nuskęsti, tavo sūnui nuskęsti, aš vaiko žudikas. Pareigūne - aš tiesiog nemačiau. Ne. Aš nebridau į jūrą, ne, nežinau, aš tiesiog pamiršau, kad jis ten, man buvo pagirios, pareigūne ar galiu eiti pas juos? Jie manęs nenori?

 

Lina užleidžia ispaniškos muzikos.

 

VIKTORIJA

Nerandu peilių. Atidaviau galastuvą mamai. Mane jau veikia vaistai, atrodo, tuoj užmigsiu.

 

PAULIUS

Brangenybe, tu visada praleidi šitą dalį, kai Juozas taip gražiai mums verkia.

 

JUOZAS

Man skauda dantį, plyšta galva. Ką man padaryti, kad man atleistum?

 

Paulius vaidina, kad atsitūpia ant akmens. Su maudymosi glaudėmis jis imituoja plaukimą.

 

PAULIUS

Atkartok viską, kaip atsimeni. Aš esu jis. Jokūbėlis. Kokį mane matei paskutinį kartą? Šitaip kyšojau? Ar šitaip? Parodyk, stokis.

 

JUOZAS

Tik galvytė matėsi, po to kai nuslydo su banga nuo akmens. Rankos labiau į viršų, matosi delnai. Teisingai.

 

PAULIUS

(vaikiškai)

Tai tu kazkiek mane matei? Al visai nematei? Dėde, al tu kazka atsimeni?

 

Kas cia uzleido sita muzikyte???

 

LINA

Katastrofa neišvengiama, visur neperlipamas vandens landšaftas. Aš noriu iš naujo turėti. Ištrinti jus. Susikurti iš naujo.

 

VIKTORIJA

Man tirpsta kojos... Ei, padėkit kas nors, man silpna. Negaliu atsistot.

 

PAULIUS

Brangioooji, tai vaaaistai!

 

LINA

Aš noriu išsivalyti.

 

VIKTORIJA

Teisingai!

 

PAULIUS

Teisingai!

 

JUOZAS

Teisingai, grįžę iš kart važiuosim į kliniką.

 

Lina pagarsina muziką. Prieina prie kėdėje gulinčios Viktorijos, uždeda jos ranką sau ant pilvo.

 

LINA

Girdi? Jau miegi? Niekas kitas tegu negirdi, meloji, aš apsisprendžiau. Aš turėsiu naują geriausią draugę ar draugą. Jis niekada nebus toks kaip jūs. Visur neperlipamas vandens landšaftas, kaltės vanduo, aš išsivalysiu.

Išsivalysiu.