Veikėjai:

Aktorė, Džesika;

Aktorius, Simonas.

Aktorė kurį laiką sėdi kavinėje, prie kompiuterio. Rašo. Galų gale, neištvėrusi atsistoja. Kreipiasi į žmones, esančius kavinėje.

AKTORĖ

Atsiprašau. Sveiki. Nenoriu jums trukdyti, bet, žodžiu, aš rašau pjesę. Gal labiau tiesiog dialogus tarp dviejų žmonių, kurie labai nori įsimylėti. Aišku, iš tikrųjų aš noriu įsimylėti. Ir todėl rašau šituos dialogus, kad geriau suprasčiau-- Nesvarbu. Galbūt kas nors galėtumėte man padėti ir paskaityti kartu? Norėčiau vaikino. Ta prasme, kad padėtų paskaityti. Pauzė. Jeigu ne tai viskas gerai.

Kurį laiką kavinėje — tyla. Jeigu pasisiūlo kas nors iš žiūrovų, aktorė mandagiai atsisako. Skaityti pasisiūlo kavinėje, prie staliuko sėdintis aktorius. Aktorė sutinka.

AKTORĖ kreipiasi į kavinėje esančius žmones

Atsiprašau, jei sutrukdžiau. Gero jums vakaro.

Aktorius prisėda prie jos staliuko. Jie vienas kitą šiek tiek pažįsta, trumpai pasikalba.

AKTORĖ

O aš nesutrukdžiau tavęs? Ką tu veikei?

AKTORIUS

Nesutrukdei. Man šiaip buvo įdomu, ką tu rašei, mačiau, kad labai įsijautųsi.

Aktorė, sužinojusi, kad aktorius ją pastebėjo, šiek tiek susigėsta, bet, žinoma, to neparodo. Persiunčia aktoriui medžiagą skaitymams.

AKTORĖ

Tu nori paskaityti, tikrai? Tu įsitikinęs?

AKTORIUS

Prisiekiu savo gyvybe.

Aktorė juokiasi.

AKTORĖ

Žodžiu, yra Džesika ir Simonas. Jie susitinka, nes Džesika daro tyrimą pavadinimu „Kaip jaučiasi Lietuvos Respublikos gyventojai?“ ir jis ateina pas ją pasikalbėti. Jie vienas kito nepažįsta.

Aktorė prisimena, kad kątik pratrūkusi prieš visus prisipažino, kad nori „tikros meilės“.

AKTORIUS

Kas?

AKTORĖ

Aš prieš visus ką tik sakiau, kad noriu įsimylėti.

AKTORIUS juokiasi

Visi nori įsimylėti.

Aktorė jaučia aplink esančius žmones, jai šiek tiek nejauku.

AKTORIUS

Kur susitinka?

AKTORĖ

Kur susitinka? Džesika ir Simonas? Gal kokiam botanikos sode? Arba ne, kodėl? Čia susitinka. Kur mes dabar esam. Gerai?

AKTORIUS.

O koks tas Simonas?

AKTORĖ

Gal, žinok, suprasi, kai skaitysim. Čia svarbiausia, vis tiek, Džesika, tai-- Ne, ta prasme ir Simonas svarbus. Jis toks įdomus, nežinau, pamatysi. Skaityk tiesiog dabar taip, kaip pajausti. Gerai? Pasiruošęs?

Aktorius linkteli.

AKTORĖ

Tai paskaitom.

Pirmas dialogas.

DŽESIKA

Kaip jaučiasi Lietuvos Respublikos gyventojai?

SIMONAS

Mano vardas yra Simonas, man yra dvidešimt šeši metai, šiuo metu ieškau darbo marketingo srityje, noriu balkone užsiveisti sodą ir… gyventi.

DŽESIKA

Sveiki, Simonai.

SIMONAS

Labas.

DŽESIKA

Kaip jaučiasi Lietuvos Respublikos gyventojai?

SIMONAS

Įvairiai turbūt, nežinau.

DŽESIKA

Nežinote?

SIMONAS

Nežinau.

DŽESIKA

Jūs nesate baigęs politinių mokslų studijų TSPMI?

SIMONAS

Ne.

DŽESIKA

Ką jūs baigęs?

SIMONAS

Vaidybą LMTA.

DŽESIKA nustemba

Pas ką?

SIMONAS

Giniotį.

DŽESIKA

Whaat? Kodėl tu ieškai darbo marketingo srity?

SIMONAS

Noriu suprast apie reklamas. O tu?

DŽESIKA

Aš Džesika. Niekada tavęs anksčiau nesu mačiusi. Aš irgi baigusi LMTA.

SIMONAS

Ką?

DŽESIKA

Dirigavimą simfoniniam orkestrui.

SIMONAS

Labai gražūs tavo--

DŽESIKA

O tai kaip tu čia?

SIMONAS

Aš norėjau pasikalbėti, man įdomi šita tema. Kaip jaučiasi Lietuvos Respublikos gyventojai. Ar negerai? Reikėjo būti baigus politiką?

DŽESIKA

Ne-- Ne. Ne. Tu nori užsiveisti sodą?

SIMONAS

Mes čia toliau kalbam?

DŽESIKA

Jo. Aišku.

SIMONAS

Aš noriu išėjęs į balkoną būti gamtoje. Bent šiek tiek. Nes gyvenu septintame aukšte.

DŽESIKA

Ir nori gyventi?

SIMONAS

Jo. Noriu.

SIMONAS

Labai gražūs tavo plaukai.

DŽESIKA

Ačiū.

SIMONAS

Sori, jeigu nejaukiai, tiesiog tokie gražūs, kad neišeina nepasakyt.

DŽESIKA

Viskas gerai, dažnai taip būna.

SIMONAS

Rimtai?

DŽESIKA

Jo. Aš pasikviečiu pasikalbėti apie pasaulį, o mes kalbam apie mano plaukus.

SIMONAS

Aš nenorėjau--

DŽESIKA

Nebenoriu kalbėti apie tai, ką išgyvena Lietuvos Respublikos gyventojai.

SIMONAS

Atsiprašau.

DŽESIKA

Ne ne, aš džiaugiuosi.

Pirmojo dialogo pabaiga.

Aktorė nežiūri aktoriui į akis, jai šiek tiek nejauku. Aktorius — nuoširdžiai susidomėjęs.

AKTORIUS

Įdomu, kad jis taip drąsiai ją kabina iškart.

AKTORĖ

Tau atrodo, kad jis ją kabina?

AKTORIUS

Tai aišku.

AKTORĖ

Iš ko tau taip atrodo?

AKTORIUS cituoja

Tavo labai gražūs plaukai, tokie gražūs, kad neišeina nepasakyt.

AKTORĖ

Aš galvojau, kad šiaip pagiria plaukus.

Aktorius nusijuokia.

AKTORIUS

Šiaip aš irgi esu baigęs aktorinį pas Giniotį.

AKTORĖ

Rimtai?? Geras. O kaip tau šiaip pasirodė?

AKTORIUS

Faina ta Džesika. Atrodo, kad Simonui įdomu su ja kalbėtis. O tu turi dar?

AKTORĖ

Turiu. Nori dar paskaityti?

AKTORIUS

Jo jo, aišku. Skaitom.

AKTORĖ

Aš rašiau šitus dialogus laisvu rašymu, nelabai galvojau. Gal tu man galėsi daugiau pasakyti, ką galvoji? Apie veikėjus, apie tai, ką jie kalba. Visas mintis, kurios kyla. Aišku, jeigu nori.

AKTORIUS

Gerai. Žinoma.

AKTORĖ

Gal dabar šitą. Labai gerai tu skaitai, beje. Įsijauti iškart.

Aktorė persiunčia aktoriui medžiagą skaitymams.

AKTORĖ

Čia, įsivaizduoju, kad jie jau kalbasi kokią valandą.

Antras dialogas.

DŽESIKA

Norėčiau daugiau apie tave sužinoti.

SIMONAS

Pavyzdžiui, ką?

DŽESIKA

Kas tau svarbu?

SIMONAS

Man svarbu gyvybė, gamta. Svarbu užmegzti ryšį. Kai būnu oro uostuose ir žiūriu į žmones, man atrodo, kad jie neturi sielos, lyg netikri būtų jų gyvenimai. Išsigąstu šito jausmo. Atrodo, kad taip galvojo diktatoriai. Nežinau, kodėl šitą pasakiau. Gal mintis apie susijungimą su gamta mane ramina? Kad jeigu būsiu išvien su gamta, nepadarysiu nieko blogo, niekam nepakenksiu. O jei ir pakenksiu, tai taip, kaip pakenkia cunamiai ir žemės drebėjimai — nenorėdamas nieko blogo, neišvengiamai.

DŽESIKA

Kaip įdomu.

SIMONAS

Kas?

DŽESIKA

Kad nori niekam nepakenkti. Pauzė. Man atrodo, kad jeigu aš kam nors pakenkčiau, ką nors sunaikinčiau, jeigu išdrįsčiau tai padaryti, tada iš tikrųjų būčiau. Pavyzdžiui, jeigu nusipjaučiau koją, tada būčiau tikra, kad egzistuoju.

SIMONAS

Egzistuotum labiau, jeigu tavęs būtų viena koja mažiau?

DŽESIKA

Keista, ane? Tikrai, toks jausmas, jeigu neturėčiau kojų ir rankų, manęs būtų daugiau. Būčiau labiau verta čia būti. Be kojų ir be rankų. Be akių?

SIMONAS

Abejoji dėl akių?

DŽESIKA

Mano senelis pamažu apanka.

SIMONAS

Kaip dėl to jaučiasi?

DŽESIKA

Apie tai, kad tuoj mirs, jis kalba nuo tada, kai man buvo penki metai. Atsimenu, verkdavau prieš miegą. Bet vis dar nemirė. Tik pamažu apanka. Manau, kad jam baisiausia būti visiškai priklausomam nuo kitų žmonių. Džesika nutraukia temą. Tu daug galvoji apie savo giminę? Tau svarbu?

SIMONAS

Neturiu daug giminių. Nepažįstu savo tėčio, nieko apie jį nežinau, o mama gyvena Airijoje. Su ja beveik nesikalbam. Užaugau su močiute ir seneliu, mamos tėvais, nežinau ar užaugau, buvo trylika, kai jie žuvo avarijoje.

DŽESIKA

Jautiesi vienišas?

SIMONAS

Ne. Šiaip labai įdomu, kad paklausei. Visiškai nesijaučiu vienišas. Net nesijaučiu nemylimas ar nevertas meilės. Kai buvau nuėjęs į terapiją, terapeutui pasirodė labai keista. Jis buvo įsitikinęs, kad visi deep down jaučiamės neverti meilės. Bandė mane įtikinti. Bet aš nesijaučiu.

DŽESIKA

Kokios meilės jautiesi vertas?

SIMONAS

Tu labai graži.

DŽESIKA

Kuo?

SIMONAS

Nežinau, tiesiog, labai graži.

DŽESIKA

Gražus mano kūnas?

SIMONAS

Taip.

DŽESIKA

Plaukai?

SIMONAS

Taip.

DŽESIKA

O jeigu neturėčiau rankų ir kojų, ir akių?

SIMONAS

Nežinau, sunku įsivaizduoti.

DŽESIKA

Kas tada pasikeistų?

SIMONAS

Turbūt galvočiau, kad tu labai graži ir, kad neturi rankų ir kojų, ir akių.

DŽESIKA

Bet niekas nepasikeistų?

SIMONAS

Kas nepasikeistų?

DŽESIKA

Kaip tu jautiesi dėl karo?

SIMONAS

Kurio?

DŽESIKA

Apie kurį pirmą pagalvojai?

SIMONAS

Palestiną.

DŽESIKA

Kaip jautiesi dėl Palestinos?

SIMONAS

Nežinau, atrodo savanaudiška kažkaip dėl to jaustis. Ant mano namo per visą sieną parašyta „Už savus“ ir Ukrainos vėliava nupiešta. Kiekvieną kartą kai pamatau, kažkaip negera pasidaro.

DŽESIKA

Maroziškai skamba.

SIMONAS

Apie kurį karą tu labiausiai jautiesi?

DŽESIKA

Jeigu visiškai nuoširdžiai, tai apie vidinį.

SIMONAS

Ką turi omeny?

DŽESIKA

Karą su mintimis, kuriuos sako, kad neverta čia būti.

SIMONAS

Manai, kad neverta čia būti?

DŽESIKA

Ne aš, galva mano. Kartais.

SIMONAS

Aš manau, kad viskas yra meilė.

DŽESIKA

Manai, kad genocidas yra meilė?

SIMONAS

Manau, kad tu esi meilė.

DŽESIKA

Tu flirtuoji su manimi, kai kalbam apie genocidą?

SIMONAS

Kada daugiau, jeigu ne kalbant apie genocidą?

Antrojo dialogo pabaiga.

AKTORĖ

Čia jau va matau, kad flirtuoja, akivaizdu. Bet ir tai nesakyčiau, kad kabina. Šiaip, ką reiškia — kabina? Kad jis jau iškart supranta, kad norėtų su ja… Ką? Permiegoti? Draugauti?

AKTORIUS

Įdomu, nežinau. Jaučiu, žmonės dažniausiai negalvoja apie tai flirtuodami.

AKTORĖ pabrėžia žodį

Dažniausiai.

AKTORIUS juokiasi

Tu galvoji?

AKTORĖ

Ne apie mane dabar. Ką tu manai apie Džesiką?

AKTORIUS

Atrodo, kad liūdna jai biški. Gal todėl ji ir daro tą tyrimą. „Kaip jaučiasi Lietuvos Respublikos gyventojai?“ Nes pati nekažką jaučiasi. Aš šiaip apie Simoną pagalvojau. Atrodo, kad jam šešiolika metų, iš to, ką jis apie karą atsakė.

AKTORĖ

Kodėl?

AKTORIUS

Atrodo, kad arba tau turi būti šešiolika metų, arba turi būti labai naivus, kad dabar kiekvieną dieną negalvotum apie Ukrainą.

AKTORĖ

Bet jis apie Palestiną galvoja.

AKTORIUS

Jo, suprantu, bet dėl Palestinos jam nereikės eit kariaut, žinai?

Aktorė susimąsto.

AKTORIUS

Paskaitom dar, aš įsijaučiau jau. Juokauja. Jau tampu Simonu po truputį.

AKTORĖ juokiasi

Kaip tik turiu dar apie Simono vaikystę.

Aktorė persiunčia aktoriui medžiagą skaitymams.

AKTORIUS

Uu, Biblija.

Trečias dialogas.

SIMONAS

Kai vaikystėje skaičiau Bibliją su močiute, labai relate’inau su Jėzum. Atsiradęs iš šventos dvasios bičas, iš kurio visi belekiek tikisi. Man iš Airijos mama skambindavo ir sakydavo, kad viską galiu pasiekti, ko tik noriu.

DŽESIKA

O ką tu veikdavai, kai grįždavai iš mokyklos?

SIMONAS

Žiūrėdavau Simpsonus. Nebuvau aš destruktyvus. Mano klasiokai, iš normalių šeimų, varydavo į tūsus, gerdavo, o man visada atrodė, kad aš turiu belekaip stengtis, būti tobulas. Grįždavau iš mokyklos, tada jau gyvenau pas tetą, mamos sesę, pažiūrėdavau Simpsonus, sutvarkydavau namus, teta gerdavo. Mama to nežinojo, teta sakė nesakyti, duodavo pinigų. Pasidarydavau valgyti ir eidavau ruošti pamokas. Šiaip, buvau labai passionate apie maisto gaminimą. Mama siųsdavo receptų knygas su Kalėdom.

DŽESIKA

Negrįždavo? Per šventes, ta prasme?

SIMONAS

Jo, negrįždavo. Sakydavo, kad dirba. Paskui teta papasakojo, kad ji turi kitą šeimą.

DŽESIKA

Eina sau, kaip fucked up.

SIMONAS

Jo, žinau, skamba fucked up, bet man visada atrodė, kad aš dėl to special, išrinktasis, kaip Jėzus. Aš net jausdavausi blogai mokykloj, kad kitiems nepasisekė taip, kaip man.

AKTORIUS

Simonas šypteli.

DŽESIKA

Kas?

SIMONAS

Noriu papasakot tau vieną istoriją. Nesu pasakojęs niekam. Esu šiaip, vienai mergaitei vaikystėj, bet nesu tikras, ar jinai klausėsi.

DŽESIKA

Papasakok.

SIMONAS

Ketvirtoj klasėj, po Simpsonų, aš dariau tokį ritualą. Nežinau, kaip pavadinti. Susisodinau žaislus, pasidėjau Bibliją irsakiau: „Šventoji dvasia, pasakyk man viską, ką aš turiu žinoti.“ Užsimerkiau. Ir jaučiu, kad ne aš kalbu, kad per mane kažkas kalba.

DŽESIKA

Ką tu sakei?

SIMONAS

Tiksliai neatsimenu. Šiaip, buvo žodžių, kurių aš tada net nežinojau.

DŽESIKA

Pavyzdžiui?

SIMONAS

Pavyzdžiui, zakristija.

DŽESIKA

Tu sakei kažką apie zakristiją?

SIMONAS

Ne aš. Tu netiki?

DŽESIKA

Pasakok toliau.

SIMONAS

Žodžiu, esmė tame, kad Šventoji dvasia tada pasakė kai ką apie mano mamą. „Tavo mama gailisi, jog tave paliko, bet ji nežinojo, ką daugiau daryti.“

DŽESIKA

Vau. Ir kas tada?

SIMONAS

Nieko. Išsigandau, užverčiau Bibliją.

DŽESIKA

Ką sakė ta mergaitė?

SIMONAS

Ką?

DŽESIKA

Ką sakė mergaitė, kuriai pasakojai šitą istoriją?

SIMONAS

Nieko.

DŽESIKA

Nieko nesakė?

SIMONAS

Pabučiavo mane.

Trečio dialogo pabaiga.

AKTORĖ

Neatrodo tau keista, kad Simonui patinka Džesika?

AKTORIUS

Kodėl?

AKTORĖ

Nežinau, atrodo, kad ji visiškai neįdomi, su juo palyginus.

AKTORIUS

Aš kaip tik norėjau sakyti, kad vien tik Simonas apie save pasakoja. Beveik nieko kol kas nėra apie Džesiką.

AKTORĖ

Gal ji neturi ką papasakoti?

AKTORIUS

Visi turi ką papasakoti.

AKTORĖ

Kaip ir visi nori įsimylėti?

AKTORIUS juokiasi

Taip.

AKTORĖ

O ką, manai, Simonas norėtų sužinoti apie Džesiką?

AKTORIUS

Gal nebūtinai kažką sužinoti, o tiesiog — klausytis kaip ji kalba, kaip pasakoja. Atrodo, kad jam gera su ja.

Aktorę sujaudina aktoriaus žodžiai. Bandydama neišsiduoti, ji tęsia pokalbį.

AKTORĖ

Šiaip turiu sceną, kur Simonas Džesikai beveik tą patį sako. Kad jos nepažįsta.

AKTORIUS

Atsiųsk.

AKTORĖ

Pasakyk, kai jau nebenorėsi skaityti.

AKTORIUS

Pasakysiu, aišku.

Aktorė persiunčia aktoriui medžiagą skaitymams.

Ketvirtas dialogas.

SIMONAS

Tu man primeni pusryčius.

DŽESIKA

Kodėl taip sakai?

SIMONAS

Aš tavęs visiškai nepažįstu.

DŽESIKA

Nepažįsti pusryčių?

SIMONAS

Mano seneliai niekada nevalgė pusryčių. Atrodo, kad pas mus toks dalykas neegzistavo. Kažkada atsidariau šaldytuvą ryte, senelis pamatė, sakė: „Ką tu čia darai?“.

DŽESIKA

Kaip keista. Kodėl jie nevalgydavo pusryčių?

SIMONAS

Gal iš taupumo? Mano seneliai susipažino Sibire, manau, kad čia gali būti susiję.

DŽESIKA

O tu gerai sutarei su seneliais?

SIMONAS

Jie nedaug kalbėdavo. Tarpusavy beveik išvis nieko.

DŽESIKA

Nevalgė pusryčių ir nesikalbėjo.

SIMONAS

Senelis man leisdavo kartu su juo eiti pasivaikščioti. Jis tiesiog išeidavo ir eidavo visiškai bet kur, kur sugalvodavo. Kartais valandą vaikščiodavo po Norfą ir aš tiesiog jį sekiodavau.

DŽESIKA

Ir nieko nekalbėdavot?

SIMONAS

Yra manęs kažkada paklausęs, ką aš norėsiu veikti, kai užaugsiu.

DŽESIKA

Ką atsakei?

SIMONAS

Kad norėsiu eiti į Maximą.

Ketvirto dialogo pabaiga.

AKTORIUS

Faina scena. Bet vis tiek, nieko apie Džesiką nieko nesužinom.

AKTORĖ

Bet tai gal ir nereikia?

AKTORIUS

Gal ir nereikia, bet tu sakei, kad nori geriau suprasti. Beje, ką tu nori geriau suprasti?

Aktorė kurį laiką tyli.

AKTORĖ

Manai, kad Simonas galėtų būti Džesikos tikra meilė?

AKTORIUS

Hmm, turbūt galėtų, kodėl ne? Aš nelabai šiaip tikiu „tikra meile“.

AKTORĖ

Galvoji, kad išsirenki žmogų ir tada dirbi dėl santykių?

AKTORIUS

Kažkas panašaus turbūt.

AKTORĖ

Man atrodo, kad Džesika niekada neįsimylės. Ir niekada nepatikės, kad ją kas nors gali mylėti.

AKTORIUS

Kodėl?

AKTORĖ

Rašiau sceną, bet nenoriu jos skaityti, kur ji pasakoja Simonui apie savo santykį su tėvu. Ten labai

dark. Ji vis kartoja: „Jis mylėjosi su mano mama, o mane mušė“.

AKTORIUS

Ji galvoja, kad yra neverta meilės? Įdomu. Man meilė atrodo toks dalykas, kurio visi, be išimčių, esame verti, nes, atrodo, o dėl ko daugiau gyventi?

AKTORĖ

Tavo buvo geri santykiai su tėvais vaikystėj, ane?

AKTORIUS

Normalūs. O tai ką tu nori suprasti?

AKTORĖ

Galim paskaityti dar ką nors.

AKTORIUS

Tu kaip Džesika. Nieko apie save nepasakoji.

AKTORĖ

Gerai. Yra tokia scena. Aš ją rašiau įsivaizduodama, kokį įsimylėjimo jausmą norėčiau patirti. Ji yra žiauriai cheesy, man žiauriai nejauku ja pasidalinti, bet ji yra jautriausia ir nuoširdžiausia, ką aš kol esu parašiusi.

Aktorė persiunčia aktoriui medžiagą skaitymams.

Penktas dialogas.

Skaitydami šį dialogą, aktorius ir aktorė nuoširdžiai įsijaučia. Skaitymas tampa vis intymesnis, didėja atskirtis tarp jų ir žiūrovų. Gali keistis apšvietimas, atsirasti muzika ir panašiai.

SIMONAS

Aš čia. Mes dviese. Džesika, ne jie — mes esame dievai. Kuriame savo realybes, vaikštome koridoriais, kuriuos patys projektavome. Ėjome pas meistrus mokytis, klijavome sienas tapetais. Patys pasistatėme namus, pievas pasisėjome, niekur pernelyg neskubėjome. Meistriškai, meistriškai mes dirbame. Nepastebime savo kūrybos, kuri tokia akivaizdi, bet viskas gerai, čia mes — Simonas ir Džesika, mums reikia pastebėti tik vienas kitą. Čia ir dabar, ir viskas.

DŽESIKA

Sakiniai taip nesibaigia, istorijos taip nesibaigia. Negali viskas būti gerai, niekada nebuvo. Niekada viskas nebuvo gerai. Visada buvo karas. Visada buvo žemių užėminėjimai, okupacija visada buvo. Negali viskas būti gerai, nėra viskas gerai.

SIMONAS

Aš tave pastebiu, o tu mane?

DŽESIKA

Aš tave matau, nežinau, ar pastebiu.

SIMONAS

Galiu prieiti arčiau?

DŽESIKA

Gali.

SIMONAS

Galiu paimti tave už rankos?

DŽESIKA

Gali.

SIMONAS

Tu sukūrei mane, o aš sukūriau tave.

DŽESIKA

Aš tave sukūriau? Koks tu gražus.

AKTORIUS

Simonas apkabina Džesiką.

DŽESIKA

Koks tu gražus. Kaip gera tave liesti. Pauzė. Aš nenoriu tavęs pabučiuoti. Milijonas sekundžių iki bučinio. Milijonas sekundžių turbūt nėra daug, norėjau pasakyti, kad daug. Kiek daug laiko yra iki bučinio. Kiek laiko, neapsakomo žodžiais, neapsakomo jūromis, upėmis, jokiais vandens telkiniais.

SIMONAS

Aš noriu tave pabučiuoti.

DŽESIKA

Kaip?

SIMONAS pasakoja istoriją

Paklausiu tavęs, ar galiu tave pabučiuoti, tu atsakai, kad taip. Aš žiūriu į tavo lūpas. Mano gyvenimo meilės lūpos, aš bučiuosiu jas pirmą kartą. Mano lūpos nebeištveria, bučiuoja tavo lūpas, mano kūnas dreba, noriu tavęs savo kūne, savo gyvenime, šitas bučinys niekada nesibaigs--

DŽESIKA

Gal nori arbatos?

SIMONAS

Noriu.

DŽESIKA

Kokios nori?

SIMONAS

Turi gal mėtų?

DŽESIKA

Turiu.

SIMONAS

Ji užkaičia arbatos, judesiai, kuriuos ji daro — atsargūs, atrodo, kad pilni rūpesčio. Ji nori, kad arbata, kurią gersiu, butų skaniausia arbata, kad prisiminčiau, kaip gera sėdėti jos draugės buto virtuvėje, buto, kuris ne jos, kurio ji net nesinuomoja. Ji priverčia mane jaustis taip namie, kaip niekada nesijaučiau. Bute, kurio ji net nesinuomoja.

DŽESIKA

Norėčiau būti supažindinta su medžiais, su kuriais jis susipažįsta. Gal man užtektų, kad būtume draugais?

SIMONAS

Ji karamelizuoja obuolius. Kaip jai kilo šita mintis? Ar ji galvojo apie tai, kad karamelizuos obuolius, kai ėjome namo? Galvojo, kuo mane pavaišinti? Nuo šitos minties susigraudinu.

DŽESIKA

Ar jis galvoja, kad aš per daug stengiuosi? Ar jam tai atgrasu, kad karamelizuoju obuolius? Ar galėčiau padekoruoti lėkštę cinamonu? Jeigu išlydyčiau šokolado? Ar jis norėtų karšto šokolado su riešutų gabaliukais?

SIMONAS

Ar ji norėtų, kad aš jai karamelizuočiau obuolius? Aš apie tai nepagalvočiau, bet norėčiau supinti jai plaukus, glostyti galvą, kol užmigs. Gal galėtume-- Ar draugai gali galvoti apie vienas kito galvos glostymą?

DŽESIKA

Jis fotografuoja karamelizuotus obuolius. Jis nori prisiminti šitą vakarą.

SIMONAS

Lyg nebūčiau aš, atsistoju, paimu ją už rankos. Mano hormonai priėmė sprendimą. Man lengviau galvoti, kad hormonai, nei, kad aš. Žiūriu jai į akis. Nežinojau, kad turiu tiek drąsos. Visa drąsa mano rankose, o jos net nedreba. Ji laukia mano intencijų paaiškėjimo. Aš paliečiu jos plaukų sruogą. Visada norėjau paliesti plaukų sruogą pirštais ir užkišti už ausies. Jos plaukai už ausies neužsikiša. Pagalvoju, kad tai ta akimirka, kai yra dar tobuliau, nei galėjau įsivaizduoti.

DŽESIKA

O jei jis niekada neišeis? Jei po šito vakaro mes daugiau nebeišsiskirsime? Jei po metų, tuo pačiu metu, gersim arbatą ir jis karamelizuos obuolius mūsų namų virtuvėje?

SIMONAS

Ar jos širdis plyštų, jei dabar išsigąsčiau? Atrodo, kad nėra vietos baimei, baimė ilsisi Maldyvuose. Kaip banalu, ar aš tapsiu banalus, jei pasiduosiu meilei-- Kaip banalu. Ar jau nebėra kelio atgal?

DŽESIKA

Jei jis dabar apsisuks ir išeis, aš valgysiu karamelizuotus obuolius ir stebėsiu žvakės liepsną.

SIMONAS

Ar galiu tave pabučiuoti?

DŽESIKA

Ne. Ar galiu pabučiuoti tave?

SIMONAS

Ne.

DŽESIKA

Mes apsikabiname. Mūsų širdys daužosi. Atrodo, kad nebe mes atsakingi už savo kūnus, kad kūnai laimėjo rinkimus, nesitikėjome, kad imsis diktatūros, kad nuvers valdžią, pradės perversmą, kad grįšime prie karalystės, kad nekils noras laisvės, nekils noras turėti tik savo, tik sau.

Penkto dialogo pabaiga.

Kurį laiką aktorė ir aktorius dalinasi tyla.

AKTORIUS

Bet kaip, iš tikrųjų, yra faina įsimylėti.

Tyla.

AKTORĖ

Nebaisu tau?

AKTORIUS

Įsimylėti? Ne. O tau?

AKTORĖ

Labai baisu.

AKTORIUS

Kodėl?

AKTORĖ

Žiauriai daug atsakomybės.

AKTORIUS

Atsakomybės?

AKTORĖ

Man atrodo, jeigu aš įsimylėsiu, tai labai gali būti, kad nebeturėsiu jokios kontrolės. Kad pagimdysiu vaiką, perduosiu jam visas traumas, kurias man perdavė mama, nes dar nebūsiu spėjusi jų išsispręsti. Tada, po kelių metų, įsimylėjimaspraeis ir aš liksiu su vyru, kurio mylėti nemoku, nes niekada neišmokau mylėti savęs.

AKTORIUS

Manai, Džesikai taip ir nutinka?

AKTORĖ

Nežinau. Ne, manau, kad ji išsigąsta ir jie daugiau nesusitinka. Turiu kaip tik paskutinę sceną, kur jie susipyksta.

AKTORIUS

Nori paskaityti?

Tyla. Aktorė žiūri į aktorių.

AKTORĖ

Noriu.

Aktorius nusišypso.

Aktorė persiunčia aktoriui medžiagą skaitymui.

Šeštas dialogas.

AKTORĖ

Džesika išeina į tualetą. Tuo tarpu, Simonas naršo jos telefone. Džesika grįžta.

DŽESIKA

Iš tavo draugų kažkas ėjo į kariuomenę?

SIMONAS

Brolis mano.

DŽESIKA

Turi brolį?

SIMONAS

Jo, daug vyresnį. Jis dar prieš du keturioliktus ėjo.

DŽESIKA

Jūs--

SIMONAS

Ne.

DŽESIKA

Kodėl?

SIMONAS

Nenoriu pasakot.

DŽESIKA

Kažkas negerai?

SIMONAS

Ką tu veiksi po to?

DŽESIKA

Po ko? Pauzė. Išskrendu.

SIMONAS

Kur?

DŽESIKA

Į Tailandą.

SIMONAS

Kada galvojai man pasakyt?

DŽESIKA

Niekada, nežinau.

SIMONAS

Tai čia viskas?

DŽESIKA

Iš kur tu išvis sužinojai?

SIMONAS

Pasižiūrėjau tavo email’ą.

DŽESIKA

Tu rimtai?

SIMONAS

Jo.

DŽESIKA

Kodėl?

SIMONAS

Jaučiau, kad kažką slepi.

DŽESIKA

Mhm, Jesus, right. Ir tau atrodo viskas ok? Kad lindai į mano telefoną?

SIMONAS

Ne. Neatrodo. Tu galvojai, kad aš nedarau tokių dalykų, ane? Aš šiaip nedarau. Durnai skamba, bet tu tiesiog man patinki.

DŽESIKA

Žiauriai geras pasiteisinimas.

SIMONAS

Šūdinas.

DŽESIKA

Aha. Baikim gal čia.

SIMONAS

Suprantu, kad nieko tarp mūsų nebus, tu išvarai, all good, tiesiog, gal galim apie tai pasikalbėt? Gal abiems būtų svarbu suprasti? Dėl asmeninio augimo?

DŽESIKA

Simonai, it’s fucked up, kas man iš to, kad aš suprasiu, kodėl tu pasižiūrėjai?

SIMONAS

Jeigu mes būtume santykiuose penkis metus, ir taip nutiktų, taip pat reaguotum? Jeigu pasitikėtum manim ir būtume kartu pragyvenę dalykų?

DŽESIKA

Jeigu įtarinėdamas kažką slaptai pasižiūrėtum — jo, taip pat reaguočiau.

SIMONAS

Ką tau tai reiškia?

DŽESIKA

Pažeidimą mano asmeninės erdvės, visišką pažeidimą, nepagarbą.

SIMONAS

Man atrodo nepagarbu, kad nepasakei.

DŽESIKA

Tai čia dar blogiau, kad tau atrodo nepagarbu ir tada tu taip pat elgies.

SIMONAS

Jo. Žinau, kad nesąmonė teisintis, bet aš niekada neturėjau, kas mane išmokytų šitų dalykų.

DŽESIKA

Tu nori, kad aš tave paguosčiau?

SIMONAS

Atsiprašau.

DŽESIKA

Okay.

SIMONAS

Tau šiaip sunku atleisti?

DŽESIKA

Nežinau.

SIMONAS

Esi kam nors atleidus?

DŽESIKA

Ką tu darai, mokini mane kažkokią pamoką?

SIMONAS

Ne--

DŽESIKA

Kodėl aš turiu tau atleisti?

SIMONAS

Neturi.

Tyla.

DŽESIKA

O kas negerai su manim? Kodėl aš nemoku atleisti?

Šešto dialogo pabaiga.

AKTORIUS

Blemba, man atrodo, labai gerai, kad Džesika išsigąsta. Nefainas žiauriai tas Simonas. Visą laiką, pirmą kartą susitikus, jai apie savo sunkią vaikystę papasakoja, tada belekaip šūdinai pasielgia ir sako: „Neturėjau, kas mane išmokytų šitų dalykų.“

AKTORĖ

Jo, aš suprantu, ką tu sakai, bet, atrodo, kad visi žmonės turi savo šūdų. Ir, pats sakei — tu pasirenki, ką mylėsi ir myli.

AKTORIUS

Aš manau, kad tikrai dar atsiras Džesikos gyvenime koks nors fainesnis žmogus.

AKTORĖ

Kodėl taip manai?

AKTORIUS

Visada atsiranda.

AKTORĖ

Visi nori įsimylėti. Visi turi ką papasakoti. Ir visada atsiranda. Fainesnis žmogus.

AKTORIUS juokiasi

Taip. Čia mano gyvenimo moto.

Tyla.

AKTORĖ

Nebeturiu daugiau nieko.

AKTORIUS

Įdomu buvo. Ačiū, kad pasiūlei.

AKTORĖ

Ačiū, kad sutikai paskaityti.

Aktorė uždaro kompiuterį, ruošiasi pajudėti.

AKTORIUS

Ką tu norėjai suprasti?

AKTORĖ

Ką?

Aktorius laukia atsakymo.

AKTORĖ jaudinasi

Norėjau suprasti, ar įmanoma, kad aš įsimylėsiu ir, kad kas nors įsimylės mane?

AKTORIUS

Manau, kad įmanoma.

AKTORĖ

Iš kur tu žinai?

Tyla.

AKTORIUS

Ką tu dabar veiksi?

AKTORĖ

Am, nežinau. Juokiasi. Neskrisiu į Tailandą.

AKTORIUS

Gal nori pasivaikščioti?

Aktorė truputį pasimeta.