2016

I VEIKSMAS

I scena

23-jų LAURA sėdi Stoties rajono kavinėje ir varto žurnalą. Priešais ją stovi puodelis kavos. Į kavinę įlekia SIMONA (27), prieina prie Lauros. Laura ją pamato,apsidžiaugia. Merginos apsikabina.

SIMONA

Labas, atsiprašau, kad vėluoju. Kur Jurga? Aš tuoj kavos tik.

Simona nueina nusipirkti kavos. Laura lieka viena prie staliuko, dairosi aplink.

Grįžusi Simona prisėda šalia Lauros. Viso pokalbio metu visos merginos po truputį gurkšnoja savo kavą.

LAURA

Nesu čia buvus. Kada čia atsidarė?

SIMONA

Prieš porą mėnesių. Visko čia greit bus juk. Man kažką labai primena šitas rajonas dabar.

LAURA

Londoną?

SIMONA

Ne, ne tai...

LAURA

Niujorką? Berlyną?

SIMONA

Ne... Gal Berlyną. Nors išvis, kodėl turi būt kaip kažkas? Gal čia brand new dalykas, kokio dar nėra buvę.

Merginos žiūri pro langą.

LAURA

Tu tuo tiki?

SIMONA

Nelabai. Bet smagu matyt, kad ten kur buvo baisu ateiti dabar yra kone lankomiausias rajonas. Ir be jokių blizgučių. Pasitvarkė šiek tiek, taip kosmetiškai, ir štai. Viskas ko reikia.

LAURA

Na, Sima, kaip ir Lietuva dabar. Iš išorės lyg ir nieko. Bet tik pradėk gilintis.

Simona juokiasi. Laura kiek susigėdusi atsigeria kavos. Į kavinę įlekia JURGA (32), apsidairo, pamato merginas, eina link jų. Merginos apsidžiaugia ją pamačiusios, atsistoja, apsikabina. Jurga atsisėda šalia jų plačiai šypsodamasi, lyg nekantraudama kažką pranešti.

JURGA

Apie ką kalbat?

SIMONA

Laura sako, kad Lietuva iš išorės atrodo tvarkinga ir graži, o kai pradedi gilintis, tai baisu pasidaro.

JURGA

Ach... Ir vėl jūs... Mes dabar ir taip retai susitinkam. Kas pusę metų beveik. Ir dar rečiau susitiksim dabar, nes mūsų mažasis genijus išvažiuoja.

LAURA

Susimatysim skype.

JURGA 

Taip, taip. Naujosios technologijos. O aš, beje, ką tik sužinojau, kad mano pasiūlymas suskurti dokumentinį TV filmą apie Šekspyro knygyną Paryžiuje buvo patvirtintas iiiiir... Kitą savaitę išvažiuoju dviem mėnesiam į Paryžių.

SIMONA

O! Čia tas kur labai norėjai? Apie tą knygyną iš "Prieš saulėtekį"?

LAURA

Ką tokį?

JURGA

"Prieš saulėlydį". Bet taip, tas pats. Kur visi darbuotojai kalba angliškai, labai sudėtinga ten dirbti, bet kiekvienam lankytojui kiekvienas darbuotojas ras ką patarti.

LAURA

Ach, kaip norėčiau ten! Bet Niujorke manau irgi bus. Dar savaitė liko ir išvažiuoju! TIK savaitė liko ir išvažiuoju!

Visos nusijuokia.

JURGA

Šaunuolė, tu mūsų. Kuriam universitete tu?

SIMONA

Niujorko?

LAURA

Ne, Kolumbijos. Mano vienas dėstytojas ten turi pažinčių. Tarptautinės teisės specialistas. Tai jis mane rekomendavo ir jei ne jis, nežinau į kokį šūduniversitetį būčiau patekus.

JURGA

Na, žiūrėk tu man. Nuostabu.

SIMONA

Šaunu. Žiū, o gal jam labai patikai?

Simona ir Jurga juokiasi. Laura šypteli.

SIMONA

Baik, juokauju. Žinom juk kiek tu mokais ir kad pagalbos reikia nebent dėl to, kad niekas Lietuvos nevertina. Čia tik nuo seno užsikonservavęs požiūris, kad jei tau kas nors padeda, tai būtinai kažkuo turi atsilygint. Ir. O. Bet. Kalbant apie konservus. Vat čia pat, priešais šitą kavinę man teko nugirst tokį pokalbį, kad net neturėjau žodžių po to.

LAURA

Oho, jei jau TAU pritrūko žodžių.

JURGA

Na, na?

SIMONA

Eina dvi moteriškės, garbaus amžiaus, kokių septyniasdešimt. Jau turėtų geriau žinot gyvenimą nei mes. Taigi, jos praeina pro stendą ir aptarinėja ką tik matytą plakatą. Žinot, tą su šunim, kur prieš smurtą prieš moteris? Tai va. Ir viena guodžiasi savo draugei "Kaip dabar mano berniukui gyvent? Jį žvėrim laiko... Jau skambinau ir rašiau, kad nukabintų šituos, bet nieko nieks nedaro. Baisu ir žiūrėt, žmones žvėrim vadint..." Kita irgi pasibaisėjo "Ir nieko nedarė? Svieto pabaiga... Kaip taip galima?" Eina taip jos abidvi, dejuoja kokie baisūs šių laikų žmonės, kad tokius plaktus viešai rodo. Aš nebeišlaikiau ir paklausiau: "O ką jūs galvojat apie vyrus, kurie muša moteris?"

JURGA

Ir?

LAURA

Ką atsakė?

Pauzė.

SIMONA

Jei gavo, vadinasi, nusipelnė.

LAURA

O. Tokių vis dar yra?

JURGA

Oho. Trečio dešimtmečio periodo parkas?

SIMONA

Ir taip sako maždaug septyniasdešimties sulaukusios moterys. Todėl, miela mano Laura, mano nuomone, kai kuriuose sluoksniuose net ir kosmetinio pasikeitimo nėra mūsų visuomenėj. Yra tik besikeičianti karta. Mes jau kitokie, už mus jaunesni dar toliau bus nuo tokių dalykų.

LAURA

Siaubas. Tokį iškart palikt. Susikrauni daiktus ir tą patį vakarą, kai pakelia ranką.

SIMONA

Tai čia mums taip atrodo. Gyvenam savo saugiam burbule - aplink mus visi mąsto taip kaip mes ir joks garbingas amžius ne autoritetas su tokiu požiūriu. Bet kai jau yra šeima, ypač jei ersi priklausoma nuo vyro, nelabai kur dingsi. Be to, ką žmonės pasakys?

LAURA

Kad protingai pasielgei?

JURGA

Kad vyrui pasisekė, o dabar tu būsi vieniša boba, kuri pati sau nelaimę užsitraukė.

Simona

Tai provincijoj visi taip ir galvoja. Ir dar kaip tos dvi draugės. Ir vat čia yra didžiausia mūsų visuomenės bėda. Aš manau.

JURGA

Ir?

SIMONA

Ir žinot, kad dabar labai ilgai ieškojaus darbo. Žinot, ko nors su projektais. Ir dėl ko aš negalėjau susitikt dabar kelis kartus. Tai, aš būdavau pas tėvus ir senelius kaime. Tai ten padėdavau kam reikėjo ir tokių čiūdų pamačiau ir prisiklausiau, kad sugalvojau parašyt knygą apie tai kaip sovietinio sukirpimo moterys įtakoja provincijos vystymąsi.

JURGA

Jėga! Šaunuolė. Jau seniai nebuvo kilęs tau joks projektas.

LAURA

Taip, tikrai šauniai. Bus įdomu perskaityt. Jau daug medžiagos turi?

SIMONA

Aha. Pakankamai. Šiaip pradėjau įrašinėt ir dabar turiu jau nežinau kiek valandų medžiagos.

JURGA

Transkribuosi?

LAURA

Ooo... Kančia.

SIMONA

Ne. Nežinau dar. Bet vis tiek užims daug laiko. Ir kadangi Benui pasiūlė darbą dar metams Berlyne ir pakėlė algą, tai... Jis kviečiasi, sako kad vis tiek negrįš greit, tai nusprendžiau, kad važiuoju pas jį, ten rašysiu knygą ir mokysiuos vokiečių kalbos.

JURGA

Į Berlyną? Mokytis vokiškai?

LAURA

Kalba ten vokiškai juk. Bet ką dar veiksi? Eisi tiesiog kur nors į kavinę dirbt? Tau jau nebe dvidešimt juk...

SIMONA

Tai man nereikės dirbt. Benas uždirbs pakankamai mums abiems. O aš rašysiu knygą. Arba dirbsiu kavinėj. O kas čia tokio? Darbas kaip ir kiti... Tipo, tavo darbas kaip teisininkės trumpu sijonėliu yra geresnis už to, kuris kasdien šimtam žmonių skanios kavos padaro?

LAURA

Na, nelygink... Čia visiškai kitokie. Ir sijonai ne tik trumpi. Per daug serialų žiūri.

Jurga atsisėda tarp Simonos ir Lauros.

JURGA

Hey, klausykit, papasakosiu savo nutikimą. Sima, gal tiks tau į knygą. Kad ne tik moterys taip. Buvau pusseserės gimtadieny. Beveik nieko ten nepažinojau, juolab, kad visi jaunesni. Žmonių daug, visi kas ką. Ir taip nutiko, kad prisėdau prie vaikino, kokių 23-ejų. Kalbam taip mandagiai, kas ką veikia. Ir jis man pasipasakojo, kad neturi merginos, nes dar neturi buto. Ir apskritai, kad moterys šiais laikais tai siaubas. "Žinai," sako jis man, "pažįstu merginą. Jai jau beveik trisdešimt, baigus du aukštuosius, dirba tai, kas jai patinka. bent sako, kad jai patinka, nors moka nedaug. Jin sako, kad laiminga, bet nei vyro, nei buto, nei vaikų neturi. Tai kokia čia laimė?" Aš sėdžiu, klausaus jo ir nežinau ar čia juoktis, ar čia verkt. Juoktis, nes jam kokie 23-eji ir jis man visiškai rimtu veidu šitą sako, nenutuokdamas, kas ir man 32, kad ir aš antrą bakalaurą neseniai gavus, kad nei buto, nei vyro, nei vaikų nė iš tolo nesimato. Ar graudu, nes jam kokie 23-eji, o jis man visiškai rimtu veidu šitokius dalykus kalba ir nuoširdžiai tiki, kad tokia moteris negali būt laiminga.

Pauzė

LAURA

Jis gal iš kaimo?

SIMONA

Jo. Ten visi dar galvoja, kad be vyro tu niekas. Nors iš tikrųjų...

JURGA

Tau kitaip, Simona. Tu turi bičą, kartu gyvensit sau Berlyne ir tu rašysi knygą apie požiūrį į moteris. O aš sėdėsiu Paryžiuje, kur moterys visokio amžiaus yra gerbiamos ir geidžiamos.

Simona sutrinka.

SIMONA

Nėra ten viskas taip gražu.

LAURA

Moteris ne tik geidžiama turi būt.

SIMONA

Taip, bet ne vien tik tai. Paryžių visi labai romantizuoja. Oi kaip ten faina... Bet žinai kas dėjos po lapkričio? Benas kaip tik buvo, pasakojo.
Iškart į viršų išlindo visa, kas slepiama.

LAURA

Tikrasis tolerancijos veidas?

SIMONA

Aha. O tu kursi filmą apie knygyną, kur visi kalba angliškai... Tipo, kokie visi ten faini, važiuokit dar... Eilinė reklama.

JURGA

Tai ką tu siūlai?

SIMONA

Nieko aš nesiūlau.

LAURA

Sukurk ką notrs kontraversiško. Kad po to tavęs nebenorėtų įsileist į Prancūziją. O aš galėčiau išbandyt save tarptautinėj žmonių teisėj.

Laura nusijuokia.

JURGA

Ir pakišt kiaulę tiems, kas man davė finansavimą?

SIMONA

o ką? Būtų smagu.

JURGA

Kuriu filmą apie knygyną, kuriam nė nėra knygyno.

LAURA

Apie tai kas dedasi aplink knygyną. Juk ten visokie žmonės turėtų vaikščiot.

SIMONA

Turistinis objektas, bet kas slepiasi po uždanga? Būtų kur kas įdomiau. Daug kas norėtų pamatyt.

JURGA

Bet ne užsakovai.

LAURA

Bet daug kitų. Festivaliai graibstytų.

SIMONA

O tu juk sakei, kad vieną dieną nori sukurt tokį filmą, kuris tave paverstų dokumentikos žvaigžde. Štai tavo šansas.

Jurga susimąsto.

JURGA

Kita Paryžiaus pusė... Ko nemato turistai...

SIMONA

Čia pavadinimo variantai?

Merginos nusijuokia.

JURGA

Gal. Nežinau. Reikia pagalvot. Bus sunku jei taip padarysiu.

LAURA

Bet kaip mes tavim didžiuosimės...

JURGA

Aš dar pagalvosiu. Bet... Įdommi mintis. Tik tikrai bus sunku po to. Tau, Sima, gerai. Parašysi knygą, daug kas tavęs nekęs, bet šalia Benas, jis tave palaikys.

SIMONA

Ir? Ar kažkas blogai, kad aš turiu draugą?

JURGA

Ne. Ta prasme, manęs visiškai neparina, kad aš esu viena, kad jokio vyro nė nenoriu šiuo metu savo gyvenime. Ateis, bus laikas, bus ir vyras. Nepamečiau, kad ieškočiau. Bet man keista, kad išvis vis dar yra tokių jaunų žmonių, kaip tas, kurie šitaip galvoja. Kaip? Ką aš praleidau? Kaip tokių dar liko?

SIMONA

Bet ir tau juk norėtųs kažko šalia.

JURGA

Žinai kaip būna...

SIMONA

Jo...

Nejauki pauzė.

LAURA

Bet nuo ko tas priklauso? Kaip susiformuoja toks žmonių požiūris, kuris trukdo eit į priekį? Taip, žinau, viskas priklauso nuo moterų, kurios šalia tavęs. Bet mano mama buvo namų šeimininkė iki man buvo penkiolik. Yra gi ir kitų pavyzdžių. Knygose, filmuose. Ypač dabar.

JURGA

Taip, bet tik dabar atsiranda. Ateinančioms kartoms.

Simona susigėsta. Laura gauna žinutę, skaito, atrodo išsigandusi.

SIMONA

Na, bet tai aš ir nagrinėsiu. Šitiek laiko prasibasčiau po kaimus, miestus ir miestelius. Nemažai išgirdau, bet vis dar negaliu paaiškint kodėl niekaip neišnyksta tas įsitikinimas, kad moteris be vyro niekas...

JURGA

Simona, viskas gerai?

SIMONA

Jo, tik... Na, žinai. Visos panos parinas, kad netrui bičų, o aš parinuos, kad turiu.

LAURA

O viskas gerai? Tarp jūsų?

SIMONA

Jo, jo, jo. Viskas puikiai. Puikiai sutariam, nuolat kalbam. Tik susitinkam dabar retai. Ta prasme, jis yra nuostabiausias ir labiausiai įkvepiantis žmogus, kokį tik esu sutikus. Jei ne jis... Jei jis nebūtų manęs padrąsinęs, net nebūčiau ėmusis šito reikalo.

LAURA

Bet?

SIMONA

Bet... Na, mano darbas pakankamai feministinis ir pasakojau keliems žmonėms apie šitą idėją, tai... Na, tėvams pasakojau. Tai jie nusprendė, kad aš feministė. O aš pati nesijaučiu feministe. Net nebežinau kas tai yra dabar. O kiti įsivaizduoja, kad... "O, kokia mintis. Tai tu, tipo, dabar nekenti vyrų ir nesiskuti pažastų? Dezodorantą bent naudoji?" Ir toks ironiškas juokas. "Cha cha cha cha!", tipo, kokį gerą bajerį pasakiau. O kiti, teta viena pavyzdžiui... "Gera mintis. Šaunuolė. Parodyk, kad moterų mąstymas dar nėra laisvas. Tik nesugalvok ištekėt ir prisigimdyt vaikų. Labai lauksiu tavo knygos." Atrodo, kad mane niekina, nes aš turiu draugą ir nesu laisva nepriklausoma moteris.

JURGA

Bet tu ir esi laisva nepriklausoma moteris, kuri tiesiog dalinasi gyvenimo džiaugsmais ir vargais su vyru, kuris tave palaiko ir neaiškina kaip tau gyvent. O tie, kurie taip sako tikriausiai nė nežino kas per daiktas yra feminizmas.

LAURA

Taip. Man labai gražūs jūsų su Benu santykiai. Net ir per atstumą tiek laiko.

SIMONA

Ačiū, stengiamės. Ir tu surasi tokį, kuris tave palaikys. Graži, protinga. Kas galėtų atsispirt?

LAURA

Na... Yra kas norėčiau,kad atsispirtų...

SIMONA

Ta prasme?

LAURA

Na, tas dėstytojas... Kuris pažįstamų Kolumbijos universitete ir JTO turi... Jis pats man pasiūlė važiuoti, bet... Taip keistai. Per paskaitas vis stebėdavo mane, o po vienos pasikvietė prieit. Sakė, kad pastebėjo kaip domiuosi žmogaus teisių gynimu ir paklausė ar galvoju apie studijas užsienyje. Pasakiau, kad būtų labai faina išvažiuot. Ir kad kartais slapta pasvajoju apie praktiką JTO. Jisai pasakė, kad kai jau esi Niujorke, tai viskas pasidaro paprasčiau. O jis turi pažįstamų vienam universitete. Vienam žymiausių. Kolumbijos. Ir sakė, kad galėtų man padėt, tik reikėtų papildomų paskaitų, egzaminų, daug laiškų rašyt jiems. Aš iškart sutikau, nes, na, tokios progos juk nepraleisi. Ir nuo tada pradėjom susitikt su juo. Jisai padėjo man pasiruošt, ko jiems reikia, į ką universitetas labiausiai kreipia dėmesį. Motyvaciją parašyt, išlaikyt jų testus... Jei ne jis tikrai neišvažiuočiau.

SIMONA

Na.. Tai... Šaunu?

JURGA

Ar kažkas dar?

LAURA

Po to kai jau gavau patvirtinimą iš Kolumbijos ir stipendiją iš universiteto galvojau, kad nebesusitiksim. Nes ir taip man nejauku eit su dėstytoju kavos ar vyno vakarais. Ir kažkaip, gal netyčia, jis uždėdavo ranką man ant kojos. Na, taip beveik netyčia. Tai aš pasistengdavau perkelt koją arba išeit į tūliką. Ir tada grįžti, atsisėdi toliau truputį. Bet... Kai jau jis sužinojo, kad mane priėmė ir kad gavau stipendiją, tai pakvietė šampano, nes reikia atšvęsti. Tai mes susitikom. Jis šampano netaupė, ir man pylė, bet pats dar daugiau išgėrė. Ir jau, kai jau jisai beveik miegot pradėjo, tai iškviečiau taksi ir parvežiau namo. Ir... Ir jis pradėjo lįst bučiuotis. Bet aš jam pasakiau, kad ne, kad nelįstų, kad jam reikia miegot, kad nesąmones daro. Viskas buvo gerai, bet po kokios savaitės pradėjo rašyt, kad universitetas negavo kažkmokių mano dokų, kad reikia dar susitikt, nes nebeišvažiuosiu. Paklausiau univere, tai sakė, kad tą dokumentą galiu gaut tik iš jo, nes tyo dalyko dėstytojas. Ir ten laukia. Tai dabar... Nebežinau ką daryt. Jis man ir sms'us naktim rašo, kad nebeišvažiuosiu... O bilietus jau turiu, jau viskas sutarta... O jis, va, rašo, kad už tokias progas reikia ir tinkamai atsidėkot.

JURGA

Oho. Mat kaip čia...

Laura palinksi galvą.

LAURA

Bet aš tikrai tikrai nieko...

SIMONA

Kamon. Taip negalima... Jis tau gi tik padėjo. Per daug nori. Parašyk tiesiai į univerą JAV.

LAURA

Bet jei aš neišvažiuosiu? Juk ten jo asmeniniai kontaktai...

SIMONA

Na, taip... Proga, kuri kartą gyvenime pasitaiko...

JURGA

O kaip tu jauties dėl to?

LAURA

Ką aš žinau? Aš tikrai nesiruošiu su juo gultis. Bet po savaitės jau turiu išvažiuot...

SIMONA

O tau ir dabar rašo?

LAURA

Aha.

JURGA

Liko tik savaitė. Ir tada bus pamiršta.

LAURA

O jeigu ne? O jeiguaš apskritai bneišvažiuosiu? Aš dar noriu po to likt praktikai. Jis ir ten pažįstamų turi. Kas jei manęs po to niekur nepriims?

SIMONA

Bilietus turi, išvažiuosi. O po to gal ten kaip nors ir be to dokumento...

JURGA

Na. Nes... O kas jei tu savęs nekęsi po to visą gyvenimą padarius karjerą per lovą?

SIMONA

Čia tik šansas. Viską Laura pasieks savo jėgom. Atsilaikys, susitvartkys kaip jin moka, su visom tokiom situacijom. Puikiai ten mokysis, visiems parodys ką gali. Pasieks viską savo jėgom ir parodystam dėstytojui, kad šitaip priekabiaut negalima.

JURGA

Pasakyt tikrai reikėtų. Netylėk. Tu tylėsi, kitai taip darys, o gal ir darė. Niekas nieko nepasakys ir jausis nebaudžiamas. O tada jau nebežinai kas atsitiks.

LAURA

Bet aš išvažiuoju. Juk nebelies manęs. Per atstumą vis tiek. Neatvažiuos gi.

SIMONA

Taip, bet Laura...

JURGA

Bent jau kai grįši. Juk matos, kad tau nekažką. Negali leist, kad su tavim taip elgtųs.

LAURA

Bet aš nežinau ar grįšiu. Jei pasiseks, tai ne.

Simona ir Jurga nustemba.

JURGA

Jei liksi praktikai, taip.

LAURA

Aš labai norėčiau likt ten. JTO. Ranka pasiekiama.

JURGA

Mhm. Suprantama.

SIMONA

Beveik net neturėtų būt netikėta. Nežinau kodėl galvojau, kad tu grįši. Tu pernelyg protinga.

LAURA

Tipo, Lietuvoj protingiem nėr ką veikt?

JURGA

Yra. Kovot su vėjo malūnais už mažą algą. Mes gi visos išvažiuojam dėl kažko. Ir mes ne vienos. Kodėl?

SIMONA

Tam, kad grįžt. Aš bent manau. Tikrai norėsiu grįžt. Pakeliavus, pamačius pasaulio. Parašyt knygų ir straipsnių apie kovą su kaip vėjo malūnas įmūrytu požiūriu. Bet grįžt. Daryt, keist net nebūnant. Nepasiduot. Jurga, gi tu irgi darai.

JURGA

Mhm. Filmą apie knygyną.

SIMONA

Vis tiek šis tas. Garsinsi Lietuvos vardą.

JURGA

Ne. Reikia daryt kažką rimtesnio. Kaip jūs ir sakėt. Neblizgančią Paryžiaus pusę parodyt.

SIMONA

Rimtai? Šaunu!

LAURA

Drąsu. Bet labai gerai ir reikalinga. Šaunuolė.

JURGA

Ir tu būk drąsi, Laura. Tu juk protinga moteris. Viską savo jėgom pasieksi.

LAURA

Taip. Gal... O jei man tik dėl išvaizdos pasiūlė?

SIMONA

Na jau. Nejuokauk.

LAURA

O jei rimtai? Jis ne vieną kartą komentavo kaip atrodau.

SIMONA

Tai renkis ne taip seksualiai. Gal baigs.

LAURA

O tai aš labai jau sexy rengiuos?

SIMONA

Ne tą norėjau pasakyt...

LAURA

O ką?

JURGA

Panos. Sima, jin neturi gėdytis ar dėl kažko rengtis kietaip nei jai norisi. Laura, tu esi graži, patraukli moteris ir neturi gėdytis to pabrėžt. Viskas.

LAURA

Ai...

JURGA

Kas per ai? Vat, čia dar viena bėda. Ne tam, kuris puola, o tam kurį, kurią, užpuolė gėdytis reikia. Kodėl taip?

LAURA

Nes ką žmonės pasakys.

SIMONA

Aš ne tai turėjau omeny...

LAURA

Nesvarbu. Man jau reikia eit. Begalė darbų dar laukia.

SIMONA

Dar susitiksim prieš tau išvažiuojant?

LAURA

Nežinau. Nežinau ar dar rasiu laiko.

Simona įsižeidžia.

JURGA

Suprantu. Sėkmės tau. Parašyk. Gal susitiksim kuriam pasaulio gale. 

Merginos apsikabina ir atsisveikina. Lauros ir Simonos apsikabinimas labai trumpas. Laura išeina.

JURGA

Ar reikėjo šitaip?

SIMONA

Aš nieko blogo nenorėjau pasakyt. Ne taip supratot.

JURGA

Įdomi bus tavo knyga. Kaip kažin ką.

Jurga ir Simona tylomis baigia gerti kavą.

JURGA

Man reikia šiandien į parodos atidarymą. Padaryt reportažą, gal nori kartu?

SIMONA

Ne, man irgi daug reikalų. Reikia kol dar čia pinigus nuomai užsidirbt.

JURGA

Nieko, greit jau Berlynas. Einam?

SIMONA

Ne, aš dar pabūsiu čia.

JURGA

Kaip nori. Šauni vieta. Kaip tu ją atradai?

SIMONA

Ėjau pro šalį.

JURGA

Taip ir būna. Gerai, iki.

Jurga ir Simona apsikabina. Jurga išeina. Simona dar kiek palaukia. Pasižiūri į laikrodį. Atsistoja, iš rankinės išsiima žiurstą, jį užsiriša. Paima visus tris puodelius ir nuneša už baro.

THE END