Personažai:
(S) Studentas Jokūbas
(Se) Studento sesuo
(T) Tardytojas Robertas
(Užrašas scenoje: Liguisto žmogaus sapnai dažnai būna nepaprastai ryškūs, vaizdūs ir nuostabiai panašūs į tikrovę. Susidaro vaizdas kitąsyk nei girdėtas, nei regėtas, bet kartu aplinka ir viso reginio visas procesas būna tiek įtikinami ir su tokiomis subtiliomis, netikėtomis, bet meniškai tinkančiomis vaizdo pilnačiai smulkmenomis, jog jų neišgalvotų nemiegodamas tas pats sapnuotojas, net jei jis būtų toks menininkas kaip Puškinas ar Turgenevas. Tokie sapnai, liguisti sapnai, visada ilgai atmenami ir daro stiprų įspūdį pakrikusiam ir jau sunerimusiam žmogaus organizmui. F.D "Nusikaltimas ir bausmė")
Tardytojas: Pusantrų metų aš jį pažįstu: niūrus, rūškanas, pasipūtęs ir išdidus; pastaruoju laiku (o gal ir ankščiau) įtarus ir hipochondrikas. Kilniaširdis ir geras. Savo jausmų nemėgsta rodyti ir veikiau kokią žiaurybę padarys negu parodys, kas širdy yra. Kartais, beje, visiškai ne hipochondrikas, o tiesiog šaltas ir bejausmis ligi ne žmoniškumo, tartum jame du visai priešingi būdai kaitaliotųsi. Baisiai kitąsyk nekalbus! Vis jis neturi laiko, viskas jam kliudo, o pats guli, nieko neveikia. Nemėgsta pasijuokti ir ne todėl, kad sąmojo stigtų, bet tartum tokiems niekams laiko neužtenka. Ligi galo neišklauso, ką kitas kalba. Niekada nesidomi tuo, kuo visi tuo laiku domisi. Be galo aukštai save kelia ir, rodos, turi tam šokių tokių teisių. Na, ką gi dar?.. Man rodos, jūsų atvykimas turės jam gerų geriausios įtakos.
I VEIKSMAS, I SCENA
(Tardymo izoliatorius, arba panašaus profilio patalpa)
(S)Aš...
(T)Kodėl tu padarei? Nu...
(S)Aš.. Aš esu tikras.
(T)Gerai, pasakok.
(S)Tai ne mano versija.
(T)O kieno?
(S)Noriu pasakyti, kad tai nėra versija.
(T)Sakyk..
(S)Bet pirma turi patikėti, kad esu tikras.
(T)Tikiu.
(S)Taip, mes esam... (niekaip neužbaigia)
(T)Taip mes pažįstami.
(S)Taip. (Pauzė)
Dabar paklausyk manęs (susikaupia)
Tu supranti, aš ilgai su niekuo nesikalbėjau.
Tu irgi. Supranti, kalbėtis iš tikrųjų.
Net jeigu mes ir...
(T)Pažįstami..
(S)Dabar tu manęs klausaisi.
(T)Taip...
(S)Taip.
Man nusibodo nesuprasti.
Dabar aš suprantu.
Aš žinau kur esu.
Čia yra mano namai.
Aš čia gimiau, mano ateitis yra kalėjimas.
Paklausk, kodėl tai padariau!
(tyla; pasisuka į publiką)
(S) Aš juos nužudžiau.
(Pauzė)
Aš juos nužudžiau. (Pauzė) Todėl kad man rūpėjo.
Man rūpėjo jų gyvenimai, bet dar labiau jų mirtis.
Pasaulis, ką jis reiškia?
Vien laukimas neveikia. Aš esu čia ir nieko nelaukiu.
Mirtyje matau tobulą grožį.
Šitie sėdintys kūnai, patapo tobulai gražūs, kai supratau, kad jie yra mirę.
Aš jaučiu nenumaldomą džiaugsmą. Nebejaučiu nerimo.
(T)Nieko tu nenužudei!
(S)Su tavim kalbėsiu. Tik su tavim.
(T)Eik namo.(pauzė) Eik..
(S)Tik su tavim kalbėsiu!
(T)Pyzdink.
(S)Su tavim!
(T)Nereikia man tavo istorijų.
(S)Tu nesupranti.
(T)Tu teisus nesuprantu. (Pauzė)
Gerai ką tu nužudei?
(S)Vyrą. Ir moterį.
(T)Vyrą ir moterį?! Bare?
(S)Taip.
(T)Jie gyvi.
(S)Ne. Jie yra mirę.
(T)Jie gyvi. Tai netikra. Tu gerai tai žinai... Jie buvo aktoriai... filmavimo aikštelėje. Ir tu ir aš ten buvom. Ko tu nori?
(S)Aš esu tikras.
(T)Jie gyvi.
(S)Ne. Jie yra mirę. (Pauzė)
Mano sesuo čia?
(T)Taip.
Suprask. Laikau tave, nes..
(S) Tu ją myli? (Tyla) Duok man dvidešimt minučių. Ir aš papasakosiu visą istoriją, kas šiandien atsitiko.
(T)Aš žinau. (pažiūri į laikrodį). Dvidešimt minučių jau praėjo.
(S)Dvidešimt minučių.
II SCENA
(Kambarys. Rytas, studentas guli lovoj, sesuo grįžta iš darbo, naktinės pamainos, su valytojos kostiumu. Butas remontuojamas, todėl gyventi tinka tik vienas kambarys.)
(Se)(Atveria užuolaidas) Pasijudintum,
Šviesos, daugiau šviesos!
Rytas, koks gražus! Niekas nebaisu. (dainuoja)
Tėvas darbe?!
Tėvas darbe, o tu? Guli...
(Prieina, bando išjudinti, kutena; pauzė)
Klausausi troleibusų muzikos. Vfuf... (Imituoja)
Pristabdo, tada tas sujungimas kai susikerta linijos. (Imituoja)
Tada vėl. Vfuf... (Imituoja)
Atsimeni, kai bandydavom kas geriau, pavaizduos...?
Mašinos tai lengva, sakydavai.
O pabandytum troleibuso! Sakydavai.
Tau išeidavo...
Pabandyk dabar ką? Vfuf... (Imituoja)
Ar galėtum geriau? Ką? (Prigula prie jo)
(S)(Imituoja garsą)
(Se)Rytoj negrįšiu, būsiu pas draugą.
(S)Draugą?
(S)Aha turiu.
Norėjo šiandien užsukti, bet pasakiau... Kitą kart.
Tik prašau, broli. Nebūk atgrasus!
Tau jis.. Aš beveik tikra... Jis tau iškart nepatiks.
Bet tu pasistenk geriau pažinti, gerai!?
Labai prašau, būk kantrus. Ir nesipūsk!
(Pauzė)
(S)Kodėl nepatiks?
(Se)Jam sekasi, atrodo laimingas (šypsosi).
Tau tokie kvaili, tušti arba debilai.
(Pauzė)
Jis energingas, veiklus, fainas toks.
(S)Tai patiks. Kodėl? Žiūrėk Robertas. Net labai energingas, kam jis nepatinka?
(Se)Taip, taip, žinau!
Jis kitoks, truputį.
Turi savo verslą, butą, mašiną.
Na, jis turi šiek tiek pinigų.
(S) A! Nu...
(Se) Va to ir bijau...
Prašau, broliuk, jį pažinti tada spręsk, gerai?
Tik to prašau!
Na, žmogus turi daugiau už mus, ką, tarp mūsų negali būti meilės?
Juk pinigai nėra tokie...
(S)Bet svarbūs!
(Se)Kodėl, nesvarbūs...
Viskas, kažkiek svarbu!
Pavyzdžiui tu:
Aš gi tave myliu ir niekas nežino tiek apie tave gero, kaip aš.
Ir tu gražus Jokūbai, norėtum, lengvai ką susirastum...
Bet atvesk į šitą kambary, kokią mielą jauną būtybę ir liepk jai, čia va, čia su tavim per dienas pūti.
Tavo, tas vidus, jai mažiau rūpės nei gyvenimas.
Tikras gyvenimas, su savo iššūkiais, kasdieniniais darbais.
Supranti?!
Nejudėdamas negali mylėti.
Nejudėdamas negali gyventi.
Be gyvenimo, nėra ir meilės Jakai.
Todėl mylim, žmogų, kartu su jo gyvenimu.
Tampam dalimi, to gyvenimo.
Ir jeigu jam, pinigai, galbūt svarbesni nei man.
Aš...
Žinai, aš apie tai tiesiog daug negalvoju.
Nėra tas taip blogai.
Juk ne dėl, jų, gyvena irgi...
(S)Tai čia rimtai?
(Se)Nežinau.
Man su juo gerai.
(S)Nebijai nusivilti? Meile...
(Se)Nebijau. O gal ir bijau...
Bet juk reikia gyventi, Jakai, reikia!
Tu nenorėtum ko nors įsimylėti?
(S)Neturiu laiko, tokiems dalykams.
Mane tas tik išblaško...
(Se)Ką? Kokio laiko?! O ką tu veiki, leisk paklaust, kad tau dar laiko negana!?
(S) Dirbu.
(Se) Ką dirbi?
(S) Darbą...
(Se) Kokį darbą?
(S) Galvoju.
(Se)Daug prigalvojai?! Eitum dirbti!
(S) Aš nenorėjau dirbti ir nenoriu, šitai šaliai. Man su visais mokesčiais, už centus dirbti, man virš dvidešimt metų ir man jiem dar ačiū sakyt?! O šitie likę procentai kam, dėdei, kur nieko nedaro atsisėdęs kabinete? Ne...
(Se) Vienuolikta valanda jau! Aš visą naktį dirbau, neturiu jėgų.
III SCENA
(T) (grįžta su maišu alaus)
Sveikas. Miega?
(S)Gražiai miega?
(T)Kas?
(S)Tabako turi?
(T)Turiu.
(T)Ar žinai tiki tiki atsiradimą?
(Nėra atsakymo)
Be šito mes neturėtume jokių jausmų.
Tiki tiki sujaudina moterį, sujaudina vyrą.
Be tiki tiki, nebūtų susijungimo.
Tu pajungi tiki tiki į pum pum,
Bosai, tai pum pum.
Kutenk pum pum, kol pum pum užsiveda, susijaudina.
Tada pum pum turi išsilieti.
Jėzau Kristau, pisk mane kol baigsiu.
Todėl tai yra tiki tiki tiki tiki, pum pum pum pum.
Ir tada sulėtintai, tiki tiki tiki tiki, pum pum pum pum,
Buf buf buf.
Ah! Jėzau Kristau, orgazmas.
Ah? Kaip tau orgazmas ir aš nuleidau tuo pačiu metu?
You come I come, We gonna make a song!
(S) Jo blet. Paduok alaus.
(T) Aš esu girdėjęs tokią istoriją. Apie tuos kur nepripažįsta valdžios,
Čia ne pas mus, vakaruose.
Buvo tokia grupė žmonių. Juos vadino.. čia viskas ne taip paprasta.. aš mentas, bet suprantu..
Juos palaikė teroristais.. Jie save laikė kovotojais už.. už laisvę..
Nieko baisaus jie nepadarė. Nustojo telefonais naudotis. Visai..
Ir kilo įtarimas.
(S)Jų negalėjo pasiklausyt.
(T)Ir kilo įtarimas.
(S)Kad jie kažką ruošia?
(T)Ką ruošia neišsiaiškino. Bet juos nuteisė. Davė po porą metų.
(S)Jie nieko nepadarė?
(T)Burdavosi kartu, gal planavo kažką.. Slaptai susitikdavo, uždara grupė žinai..
Bet nieko neįrodė. O pagrindinis jų, tris metus gavo.
(S)Jie neplanavo nieko užmušti?
(T)Ne, atrodo, kad neplanavo.
(S)Mėgstu tokias istorijas
(T)Mėgstu tokias istorijas. Pasiskaityt.
(S)Pratesiant kalbą, apie žmogžudystes...
Nužudytum žmogų?
(T)Apie nužudymą nebuvo kalbama.
(S)Dėl įsitikinimų sakykim, už geresnį pasaulį?
Jeigu tavo planas galėtų daug kam padėti? Tūkstančiams, milijonams. O nužudyti reiktų tik vieną.
(T)Nužudyčiau.
(S)O jei du?
(T)Ir du.
(S)Tai gal ir dešimt?
(T)Ne. dešimt ne.
(S)Jeigu (atsirūgsta) blogi?
(T)Žmonės nėra blogi.
(S)Pala sistema bloga, taip?
(T)Ir ne sistema.
(S) O kas?
(T) Ko tu čia klausinėji?
(S) Abejingumas.
(Se)(Atsibudusi)Jūs galit tyliau, ką?
(S)Palikit, palikit mane visi.
(T)Kas tau Jakai?
(S)Ar nepaliksit jūs manęs pagaliau, budeliai! Aš nieko, nieko dabar nebijau! Aš vienas noriu būti, vienas, vienas, vienas!
(Se)Einam.
(Išeina)
(S)-Šiandien pat, būtinai šiandien! (atsigula)
Mane atrodytų kažkas slopina,
Iš šalies.
Nori, kad bučiau neveiklus, nesąmoningas.
Bandau ištrūkti,
Tik (1s pauzė), tik (1s pauzė) laukiu tinkamo laiko. O laikas bėga.
Užsidarau kambaryje, užsidarau savo galvoje.
Kasdien darau visus tuos bereikšmius veiksmus:
Lankau kvailus pilnus propagandinio mėšlo naujienų puslapius, tikrinu rungtynių
rezultatus, žaidžiu, žiūriu serialus.
Jiems tai patinka. Jie to ir nori.
Dar, rengiu planą. Kuris čia viską išneš.
(Tuo pat metu koridoriuje - Tardytojas su Seserim)
(T)Nesvarbu. Žodžiu žinok, kad manim...
Gali...
Aš dėl jūsų...
Viską!
Net save...
(Paima ranką)
Mano širdį, va va šitą širdį,
Kai tave pamatau...
(Se)Paleidi!
(T)Negaliu daugiau tylėt.
Man pirmą kartą taip.
Sunku patikėt, žinau...
Aš tikrai. Tikriausia meile.
(Se)(Šypsosi) Paleisk. Aš išeinu.
Dabar jau nepaleisiu.
Kai tave pamatau,
Miegančią tam jūsų kambary.
Tavo tas kvapas, kambary.
Dabar visur, einu, jaučiu tą kvapą.
Į smegenis persismelkęs,
Tas kvapas.
Leisk tik vieną kartą?
(Lenda bučiuotis)
(Grįžtama į kambarį)
(S)Aš turiu likimą,
Aš galiu sau leisti prarasti laiką,
Aš ne iš tų kur turi ką pasakyti,
Aš iš tų kur pasakys.
Ne, ne, tai labai svarbu, kad pavyktų nusakyti jausmą, kuris slopina.
Noras bėgti, slėptis, laukti.
Jau vėliau kalėjime supratau, man kalėjimas prasidėjo daug ankščiau.
Principai kuriais jie mane baudžia,
Pats sau taikiau jau senai. Senai, senai...
Esu produktas, globalios visuomenės.
Bijau, kad mano veidas pataps vienu iš tų.
Žinot, va va, vienu iš tų veidų (į publiką).
Geriau jį deformuoti: raukšlėmis, randais, akis užpiešti priešprieša, toms suformuotoms išraiškoms ir frazėms.
Tylėti. Žiūrėti paniekinamu žvilgsniu, spjaudytis pykčiu, įžeidinėti žestais.
Nemoku kitaip kovoti.
Nejaučiu kūno, neturiu jausmų. Išskyrus vieną,
Panieką.
(Se)Ko čia šūkauji Jakai? Eik miegot!
(Vėl koridorius)
(T)Aš tau bjaurus?
(Se)Baisus.
(T)Tai nemyli.
(Se)Ką!? Tikrai nemyliu. Kaip galėčiau, aš tavęs beveik nepažįstu.
(T)Ir negalėtum?
(Se)Ne.
(Grubiai pagriebia)
(T) Aš monstras, Aš! Nemoku švelniai, gražiai su tavim.
(bučiuoja)
(T)Dar, dar kartą, dar!
(Se)Ne! Tu to nori? Tu šitaip nori? Prievartauk, gyvuly.
(Ima jo ranką, prideda prie krūtinės)
Imk mane. Graibyk, bučiuok.
(Pati ima jį bučiuoti; tardytojas atsitraukia)
(T) Tu jį myli!
(Se)Ne tavo reikalas.
IV SCENA
(S)O tu žinai kaip man kilo ta... Ta idėja?
Nužudyti. (Tardytojui)
Aš mąsčiau. Gulėjau mūsų mažame kambaryje su žemomis lubomis
Nekalbėjau, nieko neskaičiau, nesidomėjau kas aplink.
Norėjau, kad viskas kiltų šimtu procentų iš manęs.
Iš manęs, iš tuštumos.
***
Keistas jausmas Tardytojau.
Tomis dienomis, tiksliau naktimis, kai išeidavau į gatvę.
Vaikščiojau valandomis, kalbėjau su žmonėm.
Ir nieko,
Nieko ne matydavau aplink, kojos pačios parnešdavo į mūsų butą ketvirtajame aukšte.
Skaityk! (duoda tardytojui, popierių)
(T) Ne.
(S) Garsiai skaityk. Gerai aš paskaitysiu.
(Skaito nerišliai)
Rašau tau iš širdies.
Rašau netaisydamas klaidų, tikiuosi, bus suprantama(juokas)
(T) Atiduok!
(S) Noriu kai ką pasakyti, pasiaiškinti.
Ir žinau, kad bus gėda, toliau matyt tave kiekvieną dieną.
Vistiek taip nusprendžiau ir padarysiu.
Nes žodžiu neišeitų, o kentėt nebegaliu.
(T) Atiduok!
(S) Žinau, kad nuo pradžių... (Neįskaito)
Pakeisti save, išlaisvint, bet mano žvilgsnis patapo tamsus.
Vakar tave mačiau. Žinai, prieš eidamas pas jus jaučiau baimę.
Tikėjaus, kad miegosi ir galėsiu į tave slaptai pažiūrėt.
Aš bijau tavo žvilgsnio.
(T) Jakai, sakau, atiduok!
(S)Žiūrėjau į tavo patalynę ir galvojau, kaip ten turėtų būti šilta viduj.
Žinau, kad nuo pradžių man blogai išėjo su tavim.
Tikėjau ta primityvia energija. Tobulai tikra, keičiančia.
Pakeisti save, išlaisvint. Bet mano žvilgsnis patapo tamsus. Hmm...
Toliau lalala blalala...
(T) Gali eit.
(S) Jis žudė?
(T) Kas? Apie ką tu kalbi?
(S) Nusikaltime ir bausmėj?
(T)Raskolnikovas? Taip.
V SCENA
(Se) Ką tu kalbi? Ką tu kalbi? Ką tu kalbi? Ką? Ką tu kalbi?
(S)Tuoj ateis, galėsi parodyt savo... Paklusnumą.
O, tai vertybė! Tu greit reaguoji į situacijas ir tokia išdidi, kai reikia.
Žinai, tu už mane geresnė.
Moki džiaugtis,
Sakai, o jis taip gražiai kalba. (juokiasi)
Tu kaip kokia mergaitė, vaikas.
Bet supranti, gerai supranti, kai reikia...
Eik dabar, taip nežymiai atsišviežink.
Nebijok aš nepastebėsiu. O jis...
Jis? Šitas kvailys jis aklas dėl tavęs.
(Se) Žmones vadini kvailais.
Aš kartais savęs paklausiu, ar tu išvis moki mylėt?
(S) Menedžeris. (Juokas) Tu man pasakyk ką daro menedžeriai!?
(Se) Tu ligonis.
(S) Supista realybė. Nieko joje realaus nebeliko.
Kažkokios frazės nuvalkiotos ir snukiai.
Svetimi, savimi patenkinti, įžūliai besišypsantys snukiai.
(Se)Duok Dieve tu ligonis.
(S)Tu matei? Pas jį, snukis (juokas).
Tokį bučiuosi?
Kiek, dešimt metų bučiuosi? Dešimt metų prie jo atsikelsi?
Man jau geriau kalėjime butų sėdėt.
(Se)Nustok! Nutilk! Užsičiaupk! Tu toks nelaimingas.
Aš tavęs bijau.
(S): Nebegaliu, nebegaliu, nebekankinkit! Gana, išeikit... Nebegaliu!..
(Se)Išeisiu.
(Kraunasi daiktus)
(S)Kur tu eisi?!
Kur eisi klausiu?
(Se)Išeinu! Gana man.
(S)Pas jį?
VI SCENA
(Kažkiek laiko po to, kambarys)
Kambarys: Studentas, Tardytojas. Krapšto sieną).
(T) Jakai, negriauk sienos.
(S)Paimk grąžtą. Ne, geriau kirvį. Ten užkištas... Duok!
(T):Ten nieko nebus, Jakai.
(Daužo sieną)
(S)Kurvos blet!
(T)Paskui gailėsies, Jakai.
(S)Girdit!? Ar girdit blet!?
(T)Nereikia, Jakai.
(S)Išlyskit nu, pasirodykit savo ... snukius.
(T):Ten nieko nėra, Jakai.
(S)Įžeidimas!
(T):Sakau pagalvok...
(S)Man atsibodo! Užpiso blet!
(T):Pagalvok, negi sėdės už sienos ir klausysis?
(S)Aš žinau, jie klauso.
(T):Jei ir klauso, tikrai nebus už sienos, Jakai.
(S)Kam mums ta siena?!
(T):Ten nieko nėra, ten niekas negyvena.
Einam į lauką ką? Aš ir sakau, kam? Prasivėdinsim biškį.
(S) Klausykitės kurvos! Klausykit! Visų klausykitės, visų iki vieno! (rėkia ant sienos).
****
(kieme)
(T):Švinta.
Galvoji grįš? (Apie sesę)
(Tyla)
(S) Eisiu ieškot.
(T):Tau reikia pamiegot. Ji pas mamą.
(S)Žinau, tau ne tas pats.
(T)Gal ir gerai, kad išėjo.
(S)Apsimeti tokiu.
(T):Kokiu?
(S)Tokiu be spalvos.
(T):Aš esu tikras, dėl kai kurių dalykų.
(S)O neturėtum. Tu ją myli.
(Tyla)
Aš kartais nekenčiu žmonių ir visa tai niekai.
Mylėti yra geriau.
(T):O Sonią iš pirmo kurso... Mylėjai, Jakai? Ar nekentei?
(S)Tada viskas susiplakė į vieną. Neištvėriau ir išėjau.
(T):Tai dėlto metei mokslus, ne dėl pinigų?
(S)Negalėjau daugiau.
(T):Gailiesi?
(S)Dėl studijų? Nesigailiu.
(T):O dėl jos gailiesi?
(S)Taip pasirinkau. Svabiausia pasirinkti. Aš atsisakiau sėkmės. Idėjos, kad man pasiseks. Viskas atrodė tuščia ir niekinga. Aš laikiau save didesniu nei... Norėjosi kitaip: gražiau, prasmingiau. Viskas susimaišė.
(T):Jau važiuoja troleibusai.
(S)Mane valdė pyktis.
(T):Tai tulžis, Jakai.
(S)Aš nekenčiau savęs už tai.
(T)Per daug imi į galvą.
(S)Ir dabar dar nekenčiu.
(Staigiai atsistoja)
Jei aš negrįšiu... Pasirūpink ja. Imk, ji tavo(juokas)
(T):Vėl kliedi...
(S)Būk kantrus. Pamatysi, bus taip kaip tu nori...
VII SCENA
(S)Keturiasdešimties, gal daugiau. Girta tame bare, kariasi ant vidutinio amžiaus vyriškio.
Labai blaško dėmesį, turiu būt susikoncentravęs ties svarbiausiu įvykiu. Galvoti...!
Ji sumuša rankom, ištiesia ir iškelia jas į viršų. Iškišusi liežuvį suka ratu, aplink, lėtai.
Uždeda ant savo krūtų, girtų papų, jo dvi rankas. Tuo pačiu metu, vyras, jos vyras išeina iš tuttualeto, irgi girtas.
Tas jų draugas nuima rankas ir greitai išsivėpęs iškelia rankas, tik išilgai, ir mosuoja, eina. Ir ta boba išsišiepus, krykščiojanti iš girto džiaugsmo, irgi paskui.
O, prisidegė cigaretę! Įdomu, ką jie veikia, ar dirba ką nors, ryt juk penktadienis. Kada eis miegot, ar nusitašys prieš užmiegant? Išgėrė stikliuką, apgirs dar labiau, kas tada? Ir alum užsigeria... Gal ir man alaus?
Jau nuleidus galvą, kokia girta. Vilioja tą nekalbų, bet jis toks kresnas, tik šypsosi, supranta kuom kvepia...m
(Dainuoja, kompanija)
Happy birthday, happy birthday... Happy birthday to you...
Gimtadienis, dėl to ir prisigėrė, dabar skirtstysis. Pasileido plaukus ir vėl bando susirišt nuleidus galvą. Susijaudinau, dėl šitos bobos, man stojas. Rūko, apsivyniojus, kalba kažką, graži turbūt niekada nebuvo. Visai girta. Tas, kur laikraštį skaito, irgi juos stebi.
Negaliu pasinert į tą būseną! Turiu viską matyt: kas aplink, kokie žmonės, kokie daiktai...
Save save save save. Ah!
Šoka, reikia ir man su jais, bet kaip aš dabar, visą vakarą sėdėjęs kampe... Trūksta oro.
Žiūrėk kaip šoka!
Jau vienas išeina. Jo... Labai ilgai atsisveikina. Man neramu... Žiūrėk, pučia žandus iš girtumo, visai nebepastovi – kokia girta.
Šoka, niekur neis, senis atrodė ramus, matyt prablaivėjo. Krutina, su treningais.
Ritmas, hm, visiem patinka, kai pataiko į ritmą, atrodo kitaip ir negali būti... Jei išmušus iš ritmo visą pasaulį, tada ritmas papasipasikeičia... Sukrėsti, pakratyti, kad visi žinotų, visi pagalvotų, bent trumpam. Tai ne žinios, ne vienos dienos naujiena, o iš lėto įsiskverbianti žižinia.
Aš norėčiau žiūrėti į jos veidą dabar. Man stojasi, tokia girta. Nėra vietų arčiau, jau jai merkiasi akys.
O gal nebus nieko jei nematysiu?
Galvosiu, niekas manęs nei nemato.
Iškišusi liežuvį liečia krūtį, pati savo ranka kelnias užsitempus į viršų, matos jos išvirtę lašiniai ir kelnaitės. Kokios ten kelnaitės, triusikai!
Silpnaprotystė, visa tai kažkokia nesąmonė. Aš pats save įkalbėjau šitam žingsniui.
Ir dabar kaip užprogramuotas. Tai gal net ne mano mintis?
Man baigės alus, bet aš po jų išeisiu. Grįšiu kada čia, man patinka. Tikri žmonės, seniai daug įdomesni.
(Moteris padėjusi galvą ant baro ir rėkia I love rock n roll...)
Vėl nusirengia striukę, išlindo jos violetiniai triušiukai ir lašinių rinkės.
Man stojasi, jos visai nebloga šikna. Norėčiau ją paliesti, kad ji iškištų tą savo liežuvį.
Vyrą visai kerta, aš juos paseksiu.
Eina per gatvę. Pasakysiu, dabar atsistojęs viską išdėsiu!
Kai reikėjo, tiesiog stovėjau... Šviesa man švietė į akis, atrodė viskas sustojo, nors supratau, kad laikas bėgo, jiems bėgo daug greičiau negu man.
Atsargiai! Aš dar galėjau juos... Per toli nespėjau pribėgti. Šokau jiem padėti, ištraukiau. Jau per vėlu? Mirę, jie yra mirę.
Prisistatė kažkokie darbuotojai, paklausė: ar viską matei?
Jį pradėjo kratyt, su putom iš burnos, jis bandė kažką sakyt.
O ta boba, išsidrėbus ant kelio, be gyvybės ženklų, su savo violetiniais triusikais.
VIII SCENA
(S) Grįžai?
(Se) Koks tu purvinas.
Tu geri?
Pasakyk man!
Atsakyk!
(S)(Pilas vandenį į dubenį) Kam tu pasitarnausi?
Niekam, niekam.
(Plaunasi kojas)
Ko žiuri?
(Se)Tu karščiuoji.
(S)Norėtum dabar man jas nuplaut. Negausi. Stovėk!
(Se): Ištisą naktį prasivalkiojai, žiūrėk, karštis krečia.
(S) Stovėk čia ir žiūrėk, čia, lauk, kol nusiplausiu.
Gal leisiu tada vandenį išpilt.
(Se)(Paima rūbus į rankas)
Bet juk čia kraujas.
(S)Kraujas? Koks kraujas?
Ah, kraujas. Aha kraujas.
(Se)Kieno kraujas?
(Priėjus čiupinėja jo galvą) kieno kraujas!
(S)Man gailesčio nereikia!
Tu juokinga.
(Se)Broli, tu padarei ką nors? Kur tu buvai visą naktį?
(S): Neatsimenu. Vaikščiojau prie upės, tavęs ieškojau... Norėjau ten ir pabaigti, bet... nepasiryžau... Stovėdamas jau virš vandens pagalvojau... Ar čia išdidumas?
(Se): Išdidumas, Jakai.
(S): O ar tu, sese, negalvoji, kad aš tiktai vandens išsigandau?
