Mamai.
VEIKĖJAI:
MARTYNAS – Dailininkas.
MAMA – Martyno mama.
DANAS – Martyno draugas, Ani brolis.
ANI – Aktorė. Žuvusi Martyno draugė, Dano sesuo.
SLAUGĖ – Mamos slaugė.
GĖLININKĖ/ŽMONĖS – Šmėklos, kurias mato Martynas. (Jas vaidina: Danas, Ani, Slaugė).
1 SCENA
Ant sienų piešiniai, kai kurie vaizduoja Ani. Scenos viduryje stovi vonia ant kurios yra uždėta lenta (dabar ji naudojama kaip stalas). Aplink stalą stovi dvi kėdės.
MAMA valgo, nerangiai, apsidrabstydama. MARTYNAS jai paduoda servetėlę, apvalo stalą.
MARTYNAS Padėk tą šakutę ir paimk šaukštą.
MAMA Kodėl šaukštą?
MARTYNAS Mama, tu sriubą valgai, paimk šaukštą.
MAMA (Padeda šakutę ant stalo ir paima šaukštą) Labai seni šaukštai, gal jau reikia juos pakeisti?
MARTYNAS Valgyk.
MAMA Valgau, valgau… O ką veikei šiandien?
MARTYNAS Dirbau.
MAMA Kaip sekėsi?
MARTYNAS Gerai.
MAMA Tikrai?
MARTYNAS Valgyk, valgyk.
MAMA Makaronai šitoje sriuboje man primena akis.
MARTYNAS Nėra šitoje sriuboje akių.
MAMA O man atrodo, kad yra.
MARTYNAS Tai nežiūrėk į jas.
MAMA Aš bandau, bet jos vis atsisuka į mane. Aš negaliu valgyti.
MARTYNAS Kodėl tu tą šaukštą taip keistai laikai? Tu kairiarankė, laikyk šaukštą kairėje rankoje.
MAMA Aš vakar šaukštą laikiau šitoje rankoje.
MARTYNAS Vakar tavo rankose buvo peilis ir šakutė.
MAMA Peilis kitoje, šakutė kitoje…
MARTYNAS Mhm.
MAMA Papasakok ką nors, labai nejauku tylėti. Tu visada tyli.
MARTYNAS Nežinau apie ką kalbėti.
MAMA Kaip nežinai?
MARTYNAS Tiesiog nieko įdomaus nevyksta mano gyvenime.
MAMA Nenori man kažko sakyti?
MARTYNAS Tu viską apie mane žinai.
MAMA O gal kažką prisimeni?
MARTYNAS Prisimenu? Ne.
MAMA O tu prisimeni, kaip sedėdavai prie šito stalo…
MARTYNAS (Tyliai) Prasideda…
MAMA Tėčiui ant kelių ir kai jis pjaustydavo duoną tu jos nevalgydavai, sakydavai, kad nemėgsti?
MARTYNAS Aš ir dabar jos nemėgstu.
MAMA O iš tikrųjų, kai niekas nematydavo, prisidėdavai duonos pilnas kišenes. Ir vakarais laukdavai prie lango jo sugrįžtant...
MARTYNAS Aš niekada nestovėdavau prie lango ir jo nelaukdavau.
MAMA Užsimaudavai jo batus, kurie tau būdavo iki kelių ir išeidavai į lauką, užsižaisdavai, o ryte rasdavau tave po serbentų krūmu. Tu neįsivaizduoji, kaip aš išsigąsdavau tavęs neradusi lovoje… tiek visko prisigalvodavau.
MARTYNAS To niekada nebuvo.
MAMA Arba kai prisirinkdavai į stiklainį drugelių ir ryte radęs juos nebejudančius, klausdavai, kodėl jie tave paliko, o aš atsakydavau, kad...
MARTYNAS Nežinau, kaip tu man atsakydavai.
MAMA Pasakyk.
MARTYNAS Tu man nieko tada ir neatsakei.
MAMA Martynai, kodėl gi tu viską pamiršti... Juk aš tau atsakydavau, kad jie iškeliavo, kad jie perėjo per prieangį ir išskirdo į anapus.
MARTYNAS Valgyk.
MAMA Aš norėdavau, kad tavo tėtis man visą laiką kartotų kokia aš graži.
MARTYNAS Tas vyras tavęs nematė.
MAMA (Pauzė) Aš panaši į tuos drugelius, kuriuos tu piešdavai.
MARTYNAS Gali šaukštą laikyti kairėje rankoje?
MAMA Kodėl tu toks liūdnas?
- Aš neliūdnas.
MAMA Mano liūdno veido vaikas.
MARTYNAS Nereikia.
MAMA Tu toks panašus į jį.
MARTYNAS Tuoj pas tave ateis slaugė, pasiruošk.
MAMA Slaugė visada ateina po to, kai tu išeini. Tai reiškia, kad tu dabar kažkur išeisi?
MARTYNAS Mama, man į darbą reikia.
MAMA O ta mergina, ateis šiandien pas mus?
MARTYNAS Kokia mergina?
MAMA Ta, kurios portretas kabo pas mus ant sienos.
MARTYNAS Ji niekada nebeateis.
MAMA Tu jai tiek piešinių pripiešei. O man gali nupiešti ką nors?
MARTYNAS Aš nebegaliu to daryti. (Pauzė) Man tikrai reikia eiti.
MAMA Kodėl tu visada išeini? Gali kada nors likti?
- Šaukštą laikyk kairėje rankoje.
2 SCENA
Įeina SLAUGĖ, ji prasilenkia su Martynu.
SLAUGĖ Sveiki, kaip šiandien jaučiatės?
MAMA Oi žinokit gerai, kaip tik Martynui priminiau apie tuos laikus, kai jis duoną vogdavo iš tėčio, tiek prisijuokėm.
SLAUGĖ Aha… (Pažiūri į pusę pro kurią prasilenkė su Martynu) O jis jau neturėjo būti išėjęs?
MAMA Dabar vėl susirado kitą darbą, jam dažnai keičiasi darbo grafikai.
SLAUGĖ O ką jis dirba?
- Jis gražiai piešia.
SLAUGĖ Jis piešia darbe? Nelabai suprantu.
MAMA Jis informatikas.
SLAUGĖ Informatikas…
MAMA Kažką ten prie kompiuterio.
SLAUGĖ Aišku.
MAMA Aš norėčiau, kad jis pieštų daugiau, bet dabar nelabai turi laiko, jis daug dirba.
SLAUGĖ Aš jį dažnai matau tiesiog slankiojantį.
MAMA Jis niekada neslankioja.
SLAUGĖ Na, jūs labiau žinot ką jis veikia. Aš jums sušukuosiu plaukus, nes labai netvarkingai atrodot. (Išsitraukia šukas ir jai šukuoja plaukus). Man labai patinka šukuoti plaukus. Prisimenu, kaip šukuodavau savo mamos plaukus.
MAMA Jis labai geras vaikas.
SLAUGĖ Geras, bet kas dabar iš to gerumo.
MAMA Jis dar jaunas.
SLAUGĖ Na taip, tiesa dažnai būna įžeidi. Paišymas blaško nuo darbo. Reikia gyvenime daryti ne tik tai, kas malonu, bet ir tai, iš ko būtų galima išgyventi. Bet jau man taip sakė. (Ištraukia maisto indelį) Atnešiau šiek tiek maisto. Čia nuo vakar likę, maniau norėsit. Aš viena gyvenu, o išmest gaila.
MAMA Aš valgau visą dieną.
SLAUGĖ Neatrodo, jūs tokia išbalus.
MAMA Papasakok man ką nors.
SLAUGĖ Girdėjau, kad dingo vienas berniukas. Jo jau neranda tris dienas.
MAMA Kodėl jis dingo?
SLAUGĖ Nežinau, jo visi ieško. Visi bijo, kad jį ras kur nors laukuose.
MAMA Gal kur nors įkrito…
SLAUGĖ Gal.
MAMA O tu matei jo piešinius?
SLAUGĖ Jų neįmanoma nepamatyti, jie čia kabo visur.
MAMA Bet jie jau visi tokie seni ir išblukę.
SLAUGĖ Tikiuosi maistas bus labai skanus.
MAMA O gal jis nebepiešia dėl manęs?
SLAUGĖ Jūs jam nieko blogo nepadarėt.
MAMA Tiesa, bet man kartais atrodo, kad jis pyksta ant manęs.
SLAUGĖ Aš manau, kad jis vis dar liūdnas dėl to įvykio. Leiskit jam atsigauti, jis atsigaus ir vėl viskas bus gerai.
MAMA Ta mergina norėjo, kad jis išvažiuotų ir mane paliktų.
SLAUGĖ Martynas niekada jūsų nepaliktų. O dabar ta mergina nieko nebegali padaryti.
MAMA Martynui yra geriausia likti čia. Taip?
SLAUGĖ Galbūt.
MAMA Juk tu čia likai. Tu tokia laiminga atrodai.
SLAUGĖ Aišku, ko man daugiau čia gali pritrūkti.
MAMA O jūs tokio pačio amžiaus su Martynu?
SLAUGĖ Taip.
MAMA Tu visada norėjai būti slauge?
SLAUGĖ Taip. Tai yra, ne. Nevisada. Bet tai nesvarbu, aš gyvenu čia, ir turiu viską ko man reikia.
Slaugė nemato to, ką daro mama. MAMA atsistoja, nueina prie sienos ant kurios iškabinti Martyno piešiniai. Ji paima vieną piešinį, ant kurio yra Ani atvaizdas, ji jį suglamžo ir įsideda į kišenę. Kitus piešinius apžiūri, paglosto.
3 SCENA
Ateina Danas, paskui jį Martynas.
DANAS (Vaikšto neramiai, nuo kampo į kampą) Septyni, aštuoni… devyni, dešimt… dvylika, trylika, keturiolika…
MARTYNAS Ką darai?
DANAS Skaičiuoju. Jau praėjo šešiolika dienų, kaip aš nieko negėriau.
- Žiauriai gerai, džiaugiuosi už tave.
Abu atsisėda.
DANAS Aš dar gyvas, žinai? (Juokiasi) Nenoriu pasiduoti, užsibaigti kaip anie, velniškai bijau. Aš daug protingesnis už juos.
MARTYNAS Žinau. Tu esi protingas Danai.
DANAS Aš galvoju kur nors pradėti studijuoti. Pagalvojau, kad aš taip pat galiu gauti diplomą, gal net paskui dėstysiu universitete. Įsivaizduoji mane su dėstytojo kostiumu? Nereikia, kad būsimi mano ateities studentai mane užmatytų kur nors tūsinant.
MARTYNAS Tikrai įstosi kur nors.
DANAS Labai norėčiau iš tikrųjų kažkur prasimušti.
MARTYNAS Prasimuši.
DANAS Bet aš noriu gerai prasimušti, žinai, o ne šiaip sau.
MARTYNAS Aha...
DANAS Jo... paskui išleisiu knygą.
MARTYNAS Apie savo prasimušimą?
DANAS Kodėl gi ne.
MARTYNAS O ar skambinai tėvams?
DANAS Skambinau.
MARTYNAS Ir ką jie sakė?
DANAS Prisimeni tą istoriją apie vaikiną iš Vabalninkų kurį rado laukuose?
MARTYNAS Kažkiek.
DANAS Aš paskambinau jiems ir jų paklausiau, ar norit, kad jūsų sūnui taip pat nutiktų? Jie pasakė ne, mes mylėsim tave sūnau tokį, koks tu esi iš tiesų. Dabar jie jau nebegalvoja, kad man reikia į psichuškę.
MARTYNAS Tu padarei nesąmonę.
DANAS Kodėl?
MARTYNAS Galėjai jiems gražiai pasakyti, be jokių grasinimų.
DANAS Jie kitaip nebūtų to priėmę. Dar kurį laiką negalės susitaikyti su tuo, kad niekada neturės anūkų. (Pauzė)
MARTYNAS Nereikėjo tau priminti tos istorijos.
DANAS Mes gyvenam fucking mažame atsilikusiame miestelyje, kuriame tokiems, kaip aš reikia atsidurti griovyje. Ar aš kažką blogo padariau, kad kalbu apie dalykus, kurie realiai gyvenime įvyksta kasdien?
MARTYNAS Bet jei jie tavęs nesmerkia, tai viskas gerai. O tu jiems grasini?
DANAS Tu dar nieko nesupranti.
MARTYNAS Danai, baik.
DANAS Aš nekenčiu šito miestelio. (Pauzė) Varom kur nors iš čia.
MARTYNAS Nežinau.
DANAS Tau čia faina gyventi?
MARTYNAS Ne, bet...
DANAS Kas ne, bet?
MARTYNAS Man reikia pagalvoti.
DANAS Vakar man keletą marozų grasino peiliu. Mano plaukai jiems atrodė labai gaidiški. Tau irgi kasdien vis kas nors siūlo į snukį. Ką čia dar galvoji? Vilniuje radau vieną žiauriai gerą butą, galim gyventi kartu, susimesim ant nuomos.
MARTYNAS Aš negaliu palikti mamos.
DANAS Pas ją kasdien ateina ta slaugė, koks skirtumas, nejaugi tu nori visą gyvenimą jai laikyt šaukštą. O medžių ir paukštelių gali rasti ir kitame mieste.
MARTYNAS Aš noriu keisti temą.
DANAS Kaip nori. (Pauzė) Žinai, galėtum kurią dieną pas mane užeiti, turiu visokių įdomių dalykėlių ir naujų knygų, kuriomis norėčiau pasidalint...
DANAS išsitraukia iš krepšio akmenuką. Martynas jo nemato ir negirdi.
DANAS (Ne Martynui) Tėvai buvo įšvykę, ji lauke žaidė su akmenukais, tada netyčia išdaužė virtuvės langą ir pabėgo. Jau vakaras, o jos dar nėra. Aš labai išsigandau ir pradėjau jos ieškoti. Tada žiauriai lijo… Ją atradau prie to kalno, kuris yra prie Martyno namų. Ji tupėjo susigūžusi po medžiu. Prisėdau šalia ir abu tylėjom. Laukėm kol nustos lyti…
MARTYNAS Sakei kažkuo su manimi nori pasidalinti.
DANAS Taip, knyga. (Įdeda akmenuką atgal į krepšį, ieško knygos) Ne, vis dėlto pamiršau, sorry. Kitam kartui...
MARTYNAS (Pertraukdamas) Niekada tau to nepasakojau, bet šiuo metu esi vienintelis žmogus su kuriuo dar galiu pasikalbėti.
DANAS (Juokiasi) Ar kažką nužudei?
MARTYNAS Ne…
DANAS Tai pasakok, ko tyli.
MARTYNAS Prisimenu, kai būdamas mažas, užlipdavau į palėpę ieškoti drugelių. Juos rasdavau prie langų, jie plakdavo stiklą tikėdamiesi iš ten išskristi į lauką. Ten juos lengviausia pagauti. Aš su jais žaisdavau. „Pažinsi skausmą tik jį sukeldamas’’ taip man kartodavo tėvas. Aš tuos visus drugelius surinkdavau į stiklainį, pripildavau vandens į indą ir mesdavau juos į vandenį. Kai paimdavau bent vieną į rankas, drugelis suglausdavo savo sparnelius, tarsi ruošdamasis maldai. Aš kartu su jais pasimelsdavau. Kad drugeliai greičiau skęstų, uždėdavau ant sparnelių po akmenuką ir laukdavau kada jie nustos judėti. Tada galvojau, kad vanduo jiems padeda užmigti.
DANAS (Ne Martynui) Mano vardas Danas. Jau nieko nebegeriu šešiolika dienų, tiek laiko esu blaivus. Daug kartų buvau pabėgęs iš tėvų namų, nes jie negalėjo priimti to fakto, kad aš įsimylėjau vaikiną. Daug kartų bandžiau iš čia išvažiuoti. Daug kartų žiūrėjau į apačioje tekantį vandenį.
MARTYNAS Po pirmo karto, kai tėvas sumušė mamą, aš pasislėpiau po serbentų krūmu ir ten nupiešiau savo pirmą piešinį. Po tuo pačiu krūmu, po kuriuo laidodavau paskandintus drugelius, po tuo pačiu krūmu, po kuriuo buvo palaidotas mano senelio pirštas, kurį jis netyčia nusikirto kapodamas malkas. Mama man vis pasakoja apie tai, kaip rasdavo mane po tuo krūmu, bet neprisimena, kodėl aš po juo būdavau. Ji vis pasakoja apie tą patį, apie tėvą ir apie palaidotą senelio pirštą.
DANAS Vaikystėje nemėgau rinkti juodųjų serbentų uogų, negalėjau pakęsti jų. O mano sesuo jas labai mėgo. Mes su šeima pardavinėdavom tas uogas turguje.
MARTYNAS Man patiko žiūrėti į skęstančius drugelius. Vandenyje drugeliai paskęsdavo per penkiolika sekundžių, skaičiuodavau laiką. Aš tada galvojau, kad jie tiesiog giliai užmiega.
DANAS Pas mus augo tik juodieji serbentai. Mes augome dviese su Ani. Negalėjome vienas be kito gyventi.
MARTYNAS Man tiesiog patiko stovėti ir žiūrėti į vandenį.
DANAS Aš sakiau, kad negaliu be jos gyventi? Aš jai melavau, aš juk gyvenu, o ji ne.
MARTYNAS (Atsisuka į jį) Kada sakei užsidaro aibė?
DANAS Septintą valandą.
MARTYNAS Kaip greitai.
DANAS Aha, labai greitai.
MARTYNAS Jo, labai greitai.
DANAS Tai tada einu.
MARTYNAS Eik.
DANAS Gerai, varau iš čia. Iki.
MARTYNAS Iki.
MARTYNAS lieka sedėti, o DANAS išeina.
4 SCENA
MARTYNAS rūko.
Ateina ŽMONĖS nešdami stalą, jie skuba, trankosi į jį.
Įeina ANI. ŽMONĖS pradingsta, palieka stalą. Jie lieka dviese.
MARTYNAS Na, tai kaip praėjo atranka?
ANI Viskas įvyko labai greitai, atrodo nieko nepamenu.
MARTYNAS Na, papasakok.
ANI Aš atėjau į atranką, ten buvo labai daug žmonių. Bet šį kartą aš nebijojau. Komisija manęs paprašė atlikti etiudą sugalvota tema, tai aš padariau etiudą apie paukštį.
MARTYNAS Geras… ir ką jie?
ANI Nesupratau… jie nieko nesakė, gal tas jų tylėjimas ir buvo geras ženklas. Aš tau dabar galiu pademonstruoti tą etiudą. Dabar pamatysi fizinį mano personažo virsmą, iš žmogaus į paukščio… Aš atsistojau ant stalo, ištiesiau rankas į šonus, aukštai pakėliau galvą ir pasakiau ,,kar, kar’’, giliai įkvėpiau, pakėliau rankas ir… nušokau nuo stalo. Ne, aš juokauju, taip nebuvo, buvo visai kitaip. Aš padariau tą etiudą ir man atrodo, kad jiems labai patiko.
MARTYNAS Man labai patinka ta vieta, kur tu sakai ,,kar, kar’’.
Jis ją pakelia nuo stalo ir suka.
ANI Baik, labai nemėgstu kai taip darai.
MARTYNAS (Padeda ją ant grindų) Gerai.
ANI Man atrodo, kad jie paims mane į tą teatrą. Įsivaizduoji? Galėsim kartu išvažiuoti iš čia.
MARTYNAS Niekada neabejojau tavim.
ANI Aš žinau.
MARTYNAS Aš niekur kitur tavęs nematau. Pamatysi, tave paims. Tu būsi teatre, į tave žiūrės labai daug žmonių, bet labiausiai į tave žiūrėsiu aš, nepraleisiu nei vieno tavo pasirodymo…
ANI Kodėl taip stipriai mane laikai?
MARTYNAS Nežinau, aš tiesiog nenoriu tavęs paleisti, noriu, kad tu niekada neišeitum. Bijau, kad tu vėl dingsi.
ANI Ką čia nusišneki, aš niekur nedingsiu.
MARTYNAS Nedink, niekada.
ANI Kur man dingti?
MARTYNAS Nežinau.
ANI Jeigu aš dingsiu, tai nebent kažkur su tavim.
MARTYNAS Gal gali dabar niekur neiti? Aš noriu tave nupiešti.
Jis atsineša molbertą.
Paima pieštuką. Prideda prie lapo ranką, bet ji sustingsta. Bando piešti, bet ranka nejuda.
Ateina ŽMONĖS.
ANI pradingsta. MARTYNAS negali jos vytis.
ŽMONĖS paima molbertą, pakabina nebaigtą piešinį ant sienos.
MARTYNAS lieka.
5 SCENA
MARTYNUI paskambina, jis atsiliepia.
MARTYNAS Taip, klausau… ai čia jūs dėl darbo. Taip, taip… Etatų mažinimas? Ne, palaukit, čia tikriausiai kažkokia klaida, aš esu vienas iš geriausių… Supraskite, man labai reikia darbo, aš turiu sergančią mamą… Man reikia poilsio? Nesąmonė… Negaliu susikaupti darbe? Tai čia dėl mano paties gerovės, ar dėl to, kad jie bijo manęs? (Pauzė) Man labai reikia darbo, supraskite… Ei?
Jis įsikiša telefoną į kišenę, skubiai užsideda paltą.
Bėgdamas atsitrenkia į GĖLININKĘ. Ji stovi priešais jį.
MARTYNAS Labai atsiprašau, atleiskite, aš skubu.
GĖLININKĖ išsitraukia rugiagėles ir kiša jam į rankas.
MARTYNAS (Suirzęs) Kam man šitos žolės?
GĖLININKĖ (Nusijuokia) Čia rugiagelės.
MARTYNAS paima į rankas gėles. Šypsosi, prisimena Ani.
GĖLININKĖ Jos labai ramina, o koks kvapas...
MARTYNAS Niekada nemėgau gėlių. Jomis reikia rūpintis, skirti savo laiką vien tam, kad galėtum į jas žiūrėti.
GĖLININKĖ Kaltė tavo veide įrašyta.
MARTYNAS Ką?
GĖLININKĖ Jūs pažiūrėkit kokios jos gyvos ir laisvos.
MARTYNAS Man pasigirdo, kad jūs sakėt… Nusišneku. Taip, tiesa, jos kažkuom gyvos.
GĖLININIKĖ Jos tiesiog yra, joms nereikia paaiškinimo.
MARTYNAS Mano vienai draugei jos labai patiko.
GĖLININKĖ Puiki proga jas jai įteikti.
MARTYNAS Deja, bet nebegaliu.
GĖLININKĖ Lekia gandrai…
MARTYNAS Lekia gandrai?
GĖLININKĖ Čia pas mus daug gandrų, bet jie lekioja tuščiomis.
MARTYNAS Nieko nesuprantu.
GĖLININKĖ Jeigu pasidomėtumėt paukščių lekiojimo grafiku…
MARTYNAS Jums kukū.
GĖLININKĖ O ar žinojot, kad gegutės išmeta kitų vaikus ir palieka svetimiems užauginti savo?
MARTYNAS Čia visi šitą žino.
GĖLININKĖ O tu kada nors norėjai, atsidurti kitame lizde?
MARTYNAS Ką jūs čia išvis darot?
GĖLININKĖ Aš čia tik tam, kad įrodyčiau, kad pas jus ne visi namie.
MARTYNAS Pas mane visi namie.
GĖLININKĖ Ilgai jūs čia tas gėles laikot ir pliurpiat, penki eurai. (Ištiesia ranką)
MARTYNAS (Iškrapšto iš piniginės centus) Daugiau neturiu.
GĖLININKĖ užmeta ant jo kibirą su gelėmis, pagriebia visą piniginę ir pabėga.
MARTYNAS nebando vytis. Paima visą kibirą gėlių.
6 SCENA
Užsideda kibirą ant galvos, eina prie mamos.
MARTYNAS įteikia jai gėles. MAMA paima gėles ir jas pamerkia į puodelį.
MAMA Gal norėtum valgyti? Tikriausiai išalkęs po sunkios darbo dienos? Tu juk taip sunkiai dirbi, tam, kad galėtum savo mamai nupirkti gėlių.
MAMA pasilenkia po stalu, ir ištraukia akmenį, jį padeda ant stalo
MARTYNAS Noriu. Bet tu nesijaudink, aš pagaminsiu.
MARTYNAS paima akmenį, ir padeda jį po stalu.
MARTYNAS Kada išėjo slaugė?
MAMA Kokia slaugė? Jos nebuvo.
MARTYNAS Buvo.
MAMA Nebuvo. (Pauzė) O kodėl tu toks susirūpinęs?
MARTYNAS Nesusirūpinęs, man viskas gerai.
MAMA Darbe kažkas netaip?
MARTYNAS Prie ko čia darbas, mama.
MAMA Na aš pamaniau, kad tau…
MARTYNAS Man viskas gerai, nustok klausinėti.
MAMA Tai gal pardavei kokį paveikslą?
MARTYNAS Ne.
MAMA Tavo paveikslus visi norėtų pirkti.
MARTYNAS Jau ilgokai nieko nebekuriu.
MAMA Tereikia tik tam skirti daugiau laiko.
MARTYNAS Mhm.
MAMA Pažiūrėk kokie nublukę piešiniai ant sienų.
MARTYNAS Kodėl tu mane taip spaudi?
MAMA O kodėl tu taip save nuvertini? Labai gražiai pieši.
MARTYNAS Mama, ar tu gali manęs paklausyti? Aš nieko nebepiešiu, aš nebenoriu to daryti.
MAMA Tavo pirmuosiuose piešiniuose būdavo labai daug mėlynų drugelių. Atrodydavo, kad kuo ilgiau į juos žiūrėdavau, tuo jie labiau paveikdavo mane. Jie pradėdavo krutėti ir iš lėto atgimdavo, o paskui išskrisdavo iš lapo… Skraidydavo po visa kambarį. Mėlyni drugeliai, niekur tokių nesu mačiusi… jie tokie švelnūs, gražūs…
MARTYNAS Tai dar viena tavo fantazija.
MAMA Aš žinau, kad tavo pašaukimas yra kurti. Nenoriu, kad tu darytum, tai, ko nenori. Pameni, kaip senelis nusikirto pirštą, o aš būdama maža mergaite palaidojau tą pirštą po krūmu? Arba, kai ryte tave rasdavau po serbentų krūmu? Pameni, kaip rinkdavai drugelius ir dėdavai į stiklainius? Kai nuskindavai pačią didžiausią saulėgrąžos galvą ir ją parnešdavai tėčiui?
MARTYNAS Nekalbėkim apie tai.
MAMA Man labai patinka apie tai kalbėti.
MARTYNAS Aš žinau, kad tau patinka.
MAMA Aš ir dabar prisimenu, kaip jis tave apkabindavo…
MARTYNAS Jis manęs nebuvo apkabinęs.
MAMA Aš atsimenu, kad buvo.
MARTYNAS Jo nebuvo mano gyvenime.
MAMA Nustok pykti ant jo.
MARTYNAS Mama, kiek galima? Kaip tu dar gali jį prisiminti? Jis mus paliko, pabėgo pas kitą moterį. Per šitiek metų nepasirodė nei karto. Tu supranti, ką jis padarė tau ir man? Aš noriu pamiršti savo vaikystę, noriu nebeprisiminti to šlykštaus veido…
MAMA (Tyliai) Taip nebuvo…
MARTYNAS Jis sugadino mums gyvenimus.
MAMA Ne.
MARTYNAS O tu prisimeni, ką jis tau padarė? Juk dėl jo kaltės tu tokia tapai. Jis tau taip sudaužė galvą, kad tu net negalėjai pajudėti. Aš tave radau kraujo klane, turėjau pats iškviesti greitąją. Man tada buvo tik trylika, negalėjau tavęs apginti.
MAMA Ne, taip nebuvo.
MARTYNAS Jeigu jis buvo toks geras, kodėl jis taip elgėsi?
MAMA Taip nebuvo.
MARTYNAS Dabar nesedėtum čia, tu būtum buvusi visai kitur, jeigu nebūčiau tavęs tada radęs …
MAMA Ne, aš pati nukritau, aš pati…
MARTYNAS Šito tai nepaslėpsi. Jis tave žemino, o tu jį gini. Tu visą laiką jį gynei.
MAMA Nebuvo. Nebuvo.
MARTYNAS Man taip skauda, kad aš nieko negaliu pakeisti.
MAMA Nieko ir nereikia keisti.
MARTYNAS (Jis apkabina ją ) Man kažkas darosi, aš toks irzlus pasidariau…
MAMA Nusiramink.
MARTYNAS Mes turim vienas kitą. Tiek mums ir užtenka.
MAMA Nusiramink…
MARTYNAS (Įdėmiai žūri į jos veidą) Kokia tu ankščiau buvai graži... Turėjai ryškiai mėlynas akis. O dabar tavo akys pilkos. Nebegyvos.
MARTYNAS Bijau, kad tau darosi vis blogiau. Eik, pailsėk. Aš aptvarkysiu namus.
7 SCENA
MARTYNAS atsineša kibirą vandens, jame grindų skuduras.
Plauna grindis. Sustoja.
Žiūrėdamas į kibirą prisimena Ani.
Įeina ANI.
MARTYNAS padeda skudurą, prieina prie jos.
MARTYNAS Ar sužinojai atsakymą?
ANI Sužinojau.
MARTYNAS Aš juk sakiau, kad viskas bus gerai.
ANI Nėra taip gerai.
MARTYNAS Net jei ir ne pagrindinis vaidmuo, tai nėra jau taip ir blogai.
ANI Aš ne apie tai kalbu Martynai.
MARTYNAS O apie ką?
ANI Manęs nepaėmė.
MARTYNAS Nesąmonė, juk tau puikiai sekėsi.
ANI Aš tau sakau, kad nepaėmė.
MARTYNAS Kvailiai, nesupranta ką daro. Na, kitą kartą tikrai pasiseks.
ANI Kodėl tu man bandai kažką įrodyti? Aš niekada nebūsiu gera. Nebesistengsiu kažko kitiems įrodinėti, neverta.
MARTYNAS Nusiramink, nekalbėk taip, aš žinau, kad tu esi verta.
ANI Taip atrodo tik tau ir broliui. Kas aš jiems tokia? Ta atranka buvo visiškas feikas, jie jau seniausiai buvo atsirinkę aktorius. (Pauzė) Aš dabar turėsiu likti šitam sušiktam miestelį.
MARTYNAS Bet juk yra tiek daug galimybių…
ANI Kokių dar galimybių? Čia? Tu rimtai?
MARTYNAS Nežinau ar čia, bet kol kas tikrai rasi ką veikti ir čia.
ANI Jo, galėsiu dirbti duonos kepykloj... Man čia taip neįdomu.
MARTYNAS Nusiramink. Jie pasigailės, pamatysi, jie tau perskambins.
ANI Žinai, ką jie man paskambinę pasakė?
MARTYNAS Nesvarbu ką jie pasakė.
ANI Taip, dabar jau nebesvarbu, dabar viskas yra labai gerai. Aš einu namo.
MARTYNAS Neik dabar, labai tamsu lauke, nematysi kaip grįžti. Ar turi prožektorių?
ANI Nereikia man prožektoriaus, aš čia viską gerai žinau. Aš turiu prasiblaškyti, pabūti viena, pagalvoti.
MARTYNAS O gal neik?
ANI Ate, Martynai, susitiksim rytoj.
Ateina ŽMONĖS.
ANI Jie rado tą berniuką laukuose.
MARTYNAS Apie šitą dalyką aš sužinojau ne iš tavęs, bet iš kažko kito.
ANI Iš ko?
MARTYNAS Aš tada leidau tau išeiti ir mes daugiau nebesusitikome.
ANI O dabar pasirodau, kaip prisiminimas. Kaip vaizdo juosta, kurią tu vis atsukinėji. Tu nekontroliuojamai bandai atsukti šią vaizdo juostą iki to momento, kai paskutinį kartą matei mane. Ir peržiūri tai daugybe kartų.
MARTYNAS Tu kalbėjai, o tavo žodžių niekas nesiklausė. Tu kalbėjai ne savo balsu, tu kalbėjai visų nelaimingų žmonių balsu.
ANI dingsta tarp Žmonių.
MARTYNAS jos ieško tarp jų. ŽMONĖS išeina.
ANI grįžta.
ANI Užvakar buvau užėjusi pas tave į namus. Tavęs nebuvo, buvo tik tavo mama. Ji man pasakė, kad išeičiau ir pas tave nebeičiau, nes ji žino, kad mes norime išvažiuoti.
MARTYNAS Ji taip negalėjo sakyti.
ANI Net Danas yra pastebėjęs, kad ji kažkaip keistai į mane žiūri.
MARTYNAS Ji paprastai taip nesielgia.
ANI Prie tavęs ji kitaip elgiasi.
MARTYNAS Ne, tu jai labai patinki.
ANI Ji nenori, kad tu išvažiuotum su manim.
MARTYNAS Jai nesvarbu.
ANI Ne, tu nežinai kokia ji yra iš tiesų. Ji savinasi tave.
MARTYNAS Mano mama? Nejuokauk Ani, ji ne tokia, ji linki man visa ko geriausio.
ANI Ji taip piktai į mane žiūrėjo.
ANI pamato kibirą.
ANI Kas tame kibire?
MARTYNAS (Neleidžia jai eiti) Nieko.
ANI Palauk, praleisk mane.
Nueina prie kibiro, pažiūri į jį.
ANI Svajoklis, ten Svajoklis...
MARTYNAS Nieko jam nepadariau, aš tik...
ANI Ką tu padarei? Kodėl paskandinai mano šunį?
MARTYNAS Čia tik vandens efektas.
ANI Vandens efektas? Kas čia per nesąmonė.
MARTYNAS Čia nieko nėra...
ANI Nežinau kas darosi su tavimi, bet tu pradėjai elgtis nebesveikai.
MARTYNAS Man kažko trūksta.
ANI Tau smegenų trūksta. Kodėl būtent Svajoklį?
MARTYNAS Aš tik ieškau atsakymų.
MARTYNAS Šito prisiminimo nebuvo. Nebuvo jokio kibiro ir šuns, kurio vardas yra Svajoklis.
ANI Aš nežinau Martynai.
MARTYNAS Išvis, kas čia per šuns vardas.
ŽMONĖS vaikšto ratu aplink Ani.
ŽMONIŲ rankose stiklainiai su mėlynais drugeliais.
MARTYNAS Nesvarbu ką jie pasakė.
ANI Taip, dabar jau nebesvarbu, dabar viskas yra labai gerai. Aš einu namo.
MARTYNAS Neik dabar, labai tamsu lauke, nematysi kaip grįžti. Ar turi prožektorių?
ANI Nereikia man prožektoriaus, aš čia viską gerai žinau. Aš turiu prasiblaškyti, pabūti viena, pagalvoti.
MARTYNAS O gal neik?
ANI Ate, Martynai, susitiksim rytoj.
ANI išeina su žmonėmis.
MARTYNAS supyksta ir stipriai koja spiria į kibirą.
Ilgai žiūri į išbėgusį ant grindų vandenį.
8 SCENA
Ateina Danas.
DANAS Nuėjau iki aibės, bet manęs neįleido.
MARTYNAS Kodėl?
DANAS Pasakė, kad gaidžių jiems čia nereikia.
MARTYNAS Debilai. Einam, pakalbėsim su jais.
DANAS Nieko tu nepadarysi.
MARTYNAS Kažką gal ir padarysim.
DANAS Neįmanoma.
MARTYNAS Danai, taip negalima, mes turim nueiti pas juos.
DANAS Jie ir tave sudaužys. Palikim viską taip, kaip yra.
MARTYNAS Kaip sau nori.
DANAS Aš tau melavau dėl vieno dalyko.
MARTYNAS Dėl kokio?
DANAS Aš nieko nepasakiau savo tėvams, jie apie tai išgirdo iš kitų.
MARTYNAS Ir ką jie tau sakė?
DANAS Kad niekada neateičiau iki jų namų.
MARTYNAS Danai... man taip gaila.
DANAS Ai, man neberūpi. Jie netenka ir savo antro vaiko.
MARTYNAS Jei nori, pagyvenk pas mane.
DANAS Aš tiesiog noriu išvažiuoti iš čia.
MARTYNAS Suprantu...
DANAS Aš prasimušiu, aš taip prasimušiu...
MARTYNAS Jo...
DANAS Šiąnakt susapnavau Ani. Ji man sakė, kad niekada nežiūrėčiau į apačioje tekantį vandenį.
MARTYNAS Į apačioje tekantį vandenį...
DANAS Aš ją dažnai susapnuoju.
MARTYNAS Aš jos nesapnuoju.
DANAS Ji man dažnai sako visokius dalykus... Žinai tą būseną, kai būni, bet iš tiesų nebūni?
MARTYNAS Žinau.
DANAS Tai taip aš jaučiuosi būdamas šitoje vietoje. Ir kartais man atrodo, kad per sapnus ji bando man kažką pasakyti.
MARTYNAS Kokios spalvos buvo jos plaukai?
DANAS Tokios pačios spalvos kokios ir buvo.
MARTYNAS O akys?
DANAS Pilkos.
MARTYNAS Tada ten ne ji.
DANAS Tai kas tada?
MARTYNAS Tu juk pats puikiai supranti, kad tai sapnas.
DANAS Aš tau nemeluoju.
MARTYNAS Ar tu vėl geri?
DANAS Aš visiškai blaivas.
MARTYNAS Kodėl tada kalbi tokias nesąmones?
DANAS Nes aš dažnai galvoju apie ją.
MARTYNAS Jau praėjo metai, turėjai apsiprasti su jos netektimi.
DANAS Aš kitaip negaliu...
MARTYNAS Nesąmones kalbi. Jos nebėra ir viskas. Nėra vaiduoklių, nėra angelų, nėra velnių ir pragaro. Tai buvo jos gyvenimas, ji mums niekada nepriklausė. Kuo mažiau apie ją galvosi, tuo mažiau ji vaidensis.
DANAS Tu kalbi taip, lyg tau nerūpėtų.
MARTYNAS Aš bandau gyventi šia diena.
DANAS Tai tau niekas nerūpi?
MARTYNAS Baik.
DANAS Tai jo, davai, aišku, apsimeskim toliau, kad jos niekada nebuvo.
MARTYNAS Sakau, baik.
DANAS Kodėl tu vis bandai mane tildyti, ar tau apie viską yra nepatogu kalbėti?
MARTYNAS Aš nenoriu vėl ir vėl tai išgyventi.
DANAS Visą šį laiką apsimetei, kad palaikai mane, o tu tik ateidavai pasijuokti iš suknisto alkoholiko.
MARTYNAS O tu pastoviai žliumbi.
DANAS Tikrai? Man dabar nereikėtų žliumbti, jei ne tu. Tu paskutinis ją matei ir išleidai ją naktį namo. Kodėl nepagalvojai, kad eidama naktį ji gali įkristi į ežerą? Tu žinojai, kad ji nemoka plaukti. Bet juk tau nerūpi Martynai. Tu nori, kad aš pamirščiau savo seserį?
MARTYNAS Aš nebegaliu daugiau klausytis šito šūdo. Išeik.
DANAS Viską supratau.
MARTYNAS Aš bandau užmiršti, man nesivaidena, čia tau vaidenasi, čia tu beprotis.
Atbėga MAMA.
MAMA Kodėl čia toks triukšmas, kodėl jis ant tavęs rėkia? (Atsisuka į Daną) Kodėl tu jį puoli?
MARTYNAS Nesikišk, čia ne tavo reikalas. (Patraukia Mamą į šalį)
MAMA (Eina link sūnaus) Kodėl tu mane atstumi?
MARTYNAS Eik iš čia.
MAMA pradeda verkti. MARTYNAS Pribėga prie mamos ir bando ją raminti.
DANAS prieina prie jų.
DANAS Aš tai pasakiau tik dėl to, nes esu piktas ant tavęs, bet aš žinau, kad tu nesi kaltas.
MARTYNAS Aš žinau, kad tu to nedarei specialiai...
DANAS Žinai, aš nusprendžiau išvažiuoti iš šito suknisto miestelio, kol manęs dar neuždarė. Čia nėra ateities. Tau siūlau irgi taip padaryti, gali važiuoti kartu su manim. Važiuojam? Rytoj susikraunam daiktus ir varom iš čia.
MARTYNAS Aš negaliu, man reikia rūpintis mama.
DANAS Su jumis visais negerai kažkas atsitiks, čia viską reikia keisti. (pauzė) Bet tu dar gali tai padaryti, tu gali išvažiuoti.
DANAS Aš tą pačią dieną išvažiavau iš čia. Nieko nepasiėmiau su savimi, nes aš čia nieko neturiu. Nusipirkau paskutinį autobuso bilietą ir išvažiavau. Tą vakarą žiauriai lijo, bet aš nežiūrėjau į apačioje tekantį vandenį, kaip tu man ir sakei Ani. Man nereikia matyti savo veido, to vakaro ,,aš‘‘ veido, kuris paliko tą vietą, jau esu nebe ,,aš‘‘, kuris yra dabar.
DANAS išeina.
9 SCENA
Ateina SLAUGĖ, ji duoda Mamai išgerti vaistus, ji po truputį aprimsta.
SLAUGĖ Ką aš čia praleidau...
MARTYNAS Ji išsigando, kai konfliktavau su Danu, jai pasirodė, kad jis mane puolė.
SLAUGĖ Šitame miestelyje visada vyksta keisti dalykai... bet jūsų namai, man yra keisčiausi kuriuose yra tekę lankytis.
MARTYNAS Jo...
SLAUGĖ Ir tie piešiniai ant sienų, man jie tokie kraupūs. Tie drugeliai, tos merginos veidas...
MARTYNAS Jie skirti jai.
SLAUGĖ Mamai?
MARTYNAS Ne.
SLAUGĖ Ta mergina man primena Psichėją.
MARTYNAS Niekas neprisimena šito mito.
SLAUGĖ Afroditė sumanė nubausti Psichę. Pasikvietė Erotą, savo sūnų, ir liepė padaryti taip, kad ji įsimylėtų patį bjauriausią žmogų pasaulyje. Bet Erotas įsimylėjo ją, nepaklausė savo motinos ir pats nutarė tapti jos vyru... Afroditė, jo motina, suprato jo klastą ir pradėjo persekioti Psichėją...
MARTYNAS Man taip atsibodo būti šitam rate.
SLAUGĖ (Pauzė) Ji tiesiog labai stipriai gina savo sūnų, labai myli tave.
MARTYNAS Ji neturi daugiau ką mylėti. Ta jos meilė nebesveika, ji mane vimdo.
SLAUGĖ Aš suprantu, kad tau visko per daug, bet ji kitaip negalėtų, ji juk mama.
MARTYNAS Aš tiek dalykų apie ją girdėjau iš kitų žmonių, kad nebežinau kuom tikėti.
SLAUGĖ Tu juk žinai, kad jai blogai.
MARTYNAS O tu turi šeimą?
SLAUGĖ Na, kaip… baigdama medicinos studijas, jau turėjau darbą, ir mylėjau vieną žmogų. Bet jis mane paliko, nes nenorėjau vaikų. Vaikams tiesiog neturėčiau laiko, nenoriu auginti nelaimingus žmones. Šitas pasaulis jau yra pasmerktas, pažiūrėk į tuos žmones gatvėje, jie visi pasimetę.
MARTYNAS Tu atrodo, kad puikiai tvarkaisi.
SLAUGĖ Profesiniai dalykai visai kas kita. Vaikai ne man, nemyliu vaikų. Va, bet ji tai labai tave myli, ji turi tai, ką turi tikros mamos. Begalinė meilė savo vaikui pas ją yra įgimtas dalykas.
MARTYNAS Mano mama turi nevykėlį sūnų, kuris nebegali net savimi pasirūpinti. Mane atleido iš darbo, paskui apvogė.
SLAUGĖ Dar viskas sugrįš į savo vėžes.
MARTYNAS Iš kur pas tave tiek vilties?
SLAUGĖ Aš bandau kažką rasti tuose dalykuose, kuriuos dabar turiu.
MARTYNAS Tu niekada nenorėjai iš čia išvažiuoti?
SLAUGĖ Norėjau. Bet man atrodo, kad aš savo gyvenimą atidaviau kažkam kitam, bet ne sau. Todėl čia ir likau, nes mano gyvenimas man nepriklauso, jis yra kitų.
MARTYNAS Man atrodo, kad aš net nežinau koks tavo vardas. Koks tavo vardas?
SLAUGĖ Gabrielė.
MARTYNAS Aš tavęs niekada taip normaliai ir nepažinau.
SLAUGĖ Dar pažinsi.
MARTYNAS Nelabai, nes... man labai sunku tau tai pasakyti.
SLAUGĖ Kas yra?
MARTYNAS Mes nebeturime iš ko tau mokėti, teks apsieiti be tavo paslaugų. Žinau, kad mano mama tau buvo svarbi.
SLAUGĖ Tu juk susirasi naują darbą jau sekančią dieną, nepergyvenk. Aš mėnesį galiu neimti pinigų, o paskui gražinsi ir viskas bus gerai...
MARTYNAS Mums nebereikia tavo paslaugų.
SLAUGĖ Tavo mamai manęs reikia.
MARTYNAS Jai nieko nebereikia.
SLAUGĖ Tai tu savo mamą nori kažkur uždaryti?
MARTYNAS Ne, aš ja pats pasirūpinsiu. Aš nebenoriu, kad ji kentėtų.
SLAUGĖ Bet jai reikia kvalifikuoto žmogaus.
MARTYNAS Labai ačiū už viską, mums nebereikia tavo paslaugų.
SLAUGĖ Nelabai suprantu, bet… Aš užsuksiu pas jus dar kitą dieną, jei nori, tai bus paskutinis kartas, bet aš pati dar jos paklausiu ar ji tikrai to nori. Man ji labai svarbi ir aš žinau, kad jai tikrai manęs reikia.
SLAUGĖ paglosto Mamos galvą ir paima Martyną už rankos.
SLAUGĖ Žinai, tu visada gali man paskambinti. Visada. (Išeina.)
10 SCENA
MARTYNAS prieina prie piešinių, nuplėšia nebaigtą Ani piešinį, laiko tarp rankų ir žiūri.
Padeda Ani piešinį ant stalo. Paima kelis kitus piešinius nuo sienos, sudeda į portfelį ir išeina.
MAMA atsikelia, ji žiūri į jo piešinius. Pamato nebaigtą Ani piešinį. Paima jį, peržiūri, padeda į šoną, kitus piešinius nuplėšia nuo sienos ir išdėlioja ant grindų.
MAMA (Žiūri į Ani piešinį) Ji liūdina Martyną.
Ji atranda degtukus ir sudegina Ani piešinį.
Grįžta MARTYNAS.
MARTYNAS Mama, tu jau pabudai?
Jis mamos rankose pamato degtukus.
Pastebi, kad nebėra Ani piešinio. Jis bando ieškoti skutelių.
MARTYNAS Ar tu tyčia tai darai?
MAMA Ką darau?
MARTYNAS Baik, mama.
MAMA Baik, baik...
MARTYNAS Ar tu mane kada nors girdi?
MAMA Girdžiu, ar negirdžiu, jau nebesvarbu.
MARTYNAS Kodėl tu taip elgiesi?
MAMA Elgiuosi, elgiuosi...
MARTYNAS Nieko nebesakyk.
MAMA Aš ir nieko nesakau.
Ateina ŽMONĖS, jie atsistoja šalia Martyno.
MARTYNAS atsistoja.
MAMA O kodėl tu man nenupieši kokio piešinio, kuriame būtų daug mėlynų drugelių?
MARTYNAS Grindyse pražydo gėlė, kai mane nužudė mano mama, kuri mane pagimdė. Čia juk viskas dėl jų, čia viskas dėl jų… Į mane sunkiasi drėgmė. Sunkiasi, sunkiasi… Tekšt. Išsiduodu… Man atrodo, kad ji stebi mane… Jei galėčiau užmigti. Prašau, sustabdykit mano nemigą. Ji tokia įkyri… Kreiva nosis ir juodos panagės. Čia ne ji, ji niekada taip neatrodė. Aš baigiu apkursti. Negaliu nesikuisti po jos daiktus… Kai tai darau mano ranka visada atsimuša į jos raudoną lūpdažį. Gailiuosi, kad nesumerkiau jai akių. Guli… guli… Aš – lašas ant asfalto. Ištiškęs. Jos panagės jau švarios. Kodėl neišplėšiau iš tų žmonių, kurie stovėjo prie jos, prakeiktų, baltų, plastmasinių gėlių? Jie visi tokie netikri, jų rankos švarios, pirštiniuotos, jiems ji net nerūpėjo… Mane purto šleikštulys ir noras kratyti ją. Kratyti ir prižadinti iš to prakeikto miego.
Atsisuka į Mamą.
MARTYNAS Galiu tau papasakoti istoriją apie tokį paukštį, juk tu mėgsti pasakojimus, taip?
MAMA Čia mano mėgstamiausia istorija, aš tau ją papasakojau, kai tu dar buvai labai mažas.
MARTYNAS Todėl aš tau ją vėl papasakosiu.
MARTYNAS nukelia lentą nuo vonios ir pastato vonią į scenos vidurį. Padeda mamai įlipti į ją.
Jis glosto jos plaukus ir prausia rankas.
MARTYNAS Gyveno labai keistas paukštis. Keistas todėl, nes nemokėjo klykti. Jo niekas nesuprasdavo, juokėsi iš jo. O jis vis tiek niekada nepasidavė. Ir vieną kartą jis sugalvojo užlipti ant aukščiausio kalno, kurio viršūnės žmogaus akys niekada nėra mačiusios. Kalnas buvo toli, toli, todėl paukščiui teko daug paeiti. Priėjęs kalną, jis užkopė ant jo ir užlipo ant viršūnės. Pažvelgus į tolį, jis matė, kad aplink vien jūra, jis norėjo ją apglėbti, pamatyti ją iš viršaus. Aplink pilkšvai melsvi debesys kvietė jį kilti, jis įkvėpė, pakėlė sparnus ir…
MAMA ...klyksmas buvo toks aižus ir stiprus, kad vanduo negalėjo nutildyti jo klyksmo… Jūra bangavo ir ošė išrėkdama jo vardą. Išnešiojo jį visur, bet niekada negražino į krantą. Po tiek laiko, net ir dabar girdisi, kaip bangos klykia iš ilgesio paukščiui, kai kitos dainuoja dainą apie jį...
MARTYNAS paleidžia jos ranką.
MARTYNAS Matai? Ten yra prieangis...
Praskrenda mėlynas drugelis.
IŠ GRINDŲ IŠAUGA GĖLĖ.
MARTYNAS pasiima molbertą ir pradeda piešti.
Ateina ANI, rankose ji laiko mėlyną drugelį.
UŽTEMSTA.
