Pjesės autorė: Edita Nazarova
„Kūrinyje nagrinėjami jaunos, pasimetusios poros santykiai, kurių gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis.“
SERBENTAI
- - Grįžti į sąrašą -
PIRMAS VEIKSMAS
1.1
Akvilė sėdi ant lovos
AKVILĖ
Ar žinote tą laiką, kai praeina paauglystinis neigimas
ir pradedi aiškiai matyti ne tik kur tėvai traumavo,
kur pripumpavo, kur apleido, ką perdavė, ką įbruko, ko
išmokė, pamokė, ką praleido, bet labiau kur
temperamentas, skonis, laikysena, batų dydis,
žandikaulis, ausys, ploni plaukai ir žvilgsnio maniera?
Kur kažkokia vaikystės obsesija su Egiptu ir Vinetu,
pomėgis spausti kelėnus pirštais, naktim griežti
dantim, polinkis į melancholiją, ir dar visi kiti
abstraktūs dalykai, kurių negaliu perteikti žodžiais,
kurie nežinia kokiu keliu neaišku kaip, gal
kūdikystėje, gal venomis arterijomis ar krauju dar
pilve, o gal genuose tiesiog užkoduoti? Aš dabar esu
tame laike.
Akvilė atsigula.
AKVILĖ
Ar žinote tą laiką, kai esi bare su draugu ar drauge,
arba mano atveju, kolega, ir po ilgos, išvarginusios
dienos, alus ryjasi lengviau nei vanduo ir berods kuo
toliau tuo labiau troškina, ir aptarinėjamos temos,
tiesiog nu taip veža, įžvalgos, argumentai, diskusijos
ir aplodismentai už nuostabų bajerį? O po to norisi
nebesėdėt, judėt, suktis ir šokinėt, po truputį
raganėt, galim imti dar alaus per pusę, o gal ko nors
rimčiau, blemba, gal davai jau lėčiau, ar matei mano
švarkelį, gal turi žiebtuvėlį, o dieve aš tave kažkur
mačiau?, mano mėgstamiausia daina, dabar aš einu į
tualetą, aš tavęs ieškojau ieškojau, mano taksas jau
čia. Aš dabar esu tame laike.
AKVILĖ
Ir šitas berods ateina iš tėvų. Aš neturiu jėgų
nusiplauti makiažo, negaliu nusiimti pėdkelnių. Ir man
gėda, taip nešvaru. Mano mama taip darė. Ji visad
išgerdavo per daug, tuomet krisdavo ant sofos,
užsikeldavo kojas, ir sakydavo, atleisk mažute, bet
mama jau nebegali, ją pasaulis taip privertė. Mažute,
tu nepyk, mama jaučiasi labai kalta, kad lovytės
nepaklos, kad vėl neapkamšys, bet mažute, nepyk ant
mamos. Ji labai stengiasi, bet pasaulis toks purvinas
ir savo purvu dažnai apdrėbia, mama nebeatlaiko. Tokių
dalykų negalima daryti kaip mama daro, bet gal Dievulis
atleis mamytei ir supras ją, kad jai iš tiesų taip
sunku, mažute, nepyk. Jėzus Kristus atleidžia net
priešams. Ir tada atsijungdavo. Aš jaučiuosi tokia
purvina. Tikiuosi Jėzus Kristus man atleis.
AKVILĖ
Aš ne tik neturiu jėgų nusiplauti makiažo ir nusiimti
pėdkelnių. Dar aš melavau kolegai, kad noriu myžt, bet
iš tiesų prisėdau ant sofos prie tualetų ir žiūrėjau
savo buvusio story. Nors nieko jam nebejaučiu. Nič
nieko. Nežinau kodėl, kažkas niežėjo. Tada grįžau ir
papasakojau apie savo santykius. Nors mes šiaip
nekalbam asmeninėm temom. Ir pajutau tą žvilgsniuką,
kad nu jo, tu prigėrei, atvirauji tai jau maks... Riba
riba. Ir gėda pasidarė. Jis pažįsta mano Karolį. Net
seniau nei mane. Bet aš nekalta kad chujovai jaučiuos
ir norisi pasidalinti. Beveik visą laiką taksi
lūžinėjau. Net nežiūrėjau, ar veža mane ten kur reikia.
Užėjusi namo užkliuvau už prie durų pastatyto šiukšlių
maišo. Jį išverčiau. Surinkau. Aš šiandien taip
nusidėjau. Kai guliu va šitaip lovoj ir man
virtaliotai, nepykina, ne, na gal būtų geriau
išsivemti, bet manęs nepykina, o naktį gal pabusiu nuo
troškulio, bet neturiu jėgų dabar atsinešti stiklinės
vandens pasistatyt šalia, bet gal pavyks ištraukti iš
kuprinės butelį jei reikės, kai man virtaliotai, aš
pradedu galvoti, kokia šlykšti esu ir apie pragarą.
Mama eidavo vis išpažinties, bet nemanau, kad sakė kad
geria. Gėda prieš kunigą, o dievas ir taip viską žino.
Ir net jei buvo nenuėjusi išpažinties kelis mėnesius,
ji vis vien priimdavo eucharistiją. Gūžtelėdavo pečiais
ir pasakydavo, dievas vis tiek mus visus myli.
Pasigirsta atrakinamos buto durys. Užeina Karolis.
KAROLIS
Miegi?
2.
AKVILĖ
Ne, tavęs laukiau.
Karolis nusiplauna rankas, persirenginėja
KAROLIS
Seniai grįžai?
AKVILĖ
Nu jau ilgokai laukiu.
KAROLIS
Taigi tarėmės būt kiek norim.
AKVILĖ
Nu aš negaliu užmigti be tavęs. Apie tai negali
pagalvot?
KAROLIS
Aš išvis nežinojau, ar tu jau namie...
AKVILĖ
Aš rašiau tau. Man tiesiog mieliau su tavim.
KAROLIS
Ir man su tavim miela.
AKVILĖ
Kur buvot?
KAROLIS
Ai mes šiaip pasedėjom prie Vilnelės. Toks šiltas
vakaras taip fainai. O jūs?
AKVILĖ
Mes iš pradžių ofise alaus išgėrėm, tada
pasivaikščiojom, tada užsukom užkąst į falafelius ten
ant kampo, tada pavilione pasedėjom, vėliau nuėjom į tą
kur Yucatanas kažkada buvo ir..
Karolis atsisėda prie stalo.
AKVILĖ
Tai neateisi pas mane?
3.
KAROLIS
Nee, aš dar susisuksiu.
AKVILĖ
Dar pūsi?
KAROLIS
Joo, papiešiu, taip fainai pakalbėjom, idėjų tiek naujų
atėjo. Įsivaizdavau, kad galiu padaryti tilto projekto
remake'ą, tik aktualizuoti viską pagal-
AKVILĖ
Tau tikrai reikia dabar pūst?
KAROLIS
Ką turi omenyje?
AKVILĖ
Tau ką, penkių alaus neužteko?
KAROLIS
Gal tu penkis išlakei? Aš tik vieną išgėriau. Kas tau
yra?
AKVILĖ
Nu nieko man nėra. Esam pora, jaučiuosi lyg būčiau
viena. Tau čia faina taip?
KAROLIS
Tai ateik, prisijunk prie manęs. Tu pagalvok, kaip
faina būtų ant Žaliojo Tilto, kur-
AKVILĖ
Tu girdi mane?
KAROLIS Ką?
AKVILĖ
Man jau belekaip galvą skauda nuo tavęs.
KAROLIS
Saulyte, kas nutiko?
4.
AKVILĖ
Kas nutiko? Tu ką, negirdėjai visko, ką dabar sakiau?
KAROLIS
Girdėjau...
AKVILĖ
Tai ką aš sakiau? Ką sakiau?
KAROLIS
Kad galvą skauda... Kad vieną alaus išgėrei... Buvot
mieste...
AKVILĖ
Negaliu patikėti. Nu realiai negaliu patikėti.
KAROLIS
Nu supratau.
Karolis nusisuka, pradeda piešti. Akvilė atsikelia
iš lovos, prieina prie jo.
AKVILĖ
Tau okei su manim taip elgtis?
KAROLIS
Akvile, aš nesuprantu, kodėl mane užsipuolei...
AKVILĖ
Nes jaučiuosi vieniša! Nes turiu bičą kuriam vienodai
šviečia ant manęs!
KAROLIS
Ne ne ne, ką tu šneki, aš tave labai labai myliu.
AKVILĖ
Tai kodėl negirdi, kai sakau, kad man liūdna? Kad
laukiu tavęs? Kad viena guliu čia tamsoj?
KAROLIS
Tai galėjai šviesą įsijunkt...
AKVILĖ
Ką??? Tu dabar juokausi??? Kai man bloga - dabar tu
juokausi???
5.
KAROLIS
Aš tik sakau - jei apėmė liūdesys dėl daugelio dalykų,
kurių negali kontroliuoti, na bet gali kontroliuoti tą
vieną, kuris irgi prisideda, tai yra tamsą, tai galėjai
įsijungti...
AKVILĖ
TU TYČIOJIESI IŠ MANĘS???
KAROLIS
Ne ne ne, saulyte, nu baik, kas nutiko?
Karolis atsistoja, prieina prie Akvilės.
KAROLIS
Ar galiu tave apkabinti?
AKVILĖ Mhm.
Karolis apkabina Akvilę.
KAROLIS
Taigi viskas gerai.
AKVILĖ
Tiesiog mes visai neesam kartu.
KAROLIS
Bet mes kartu. Aš čia. Aš tavo.
AKVILĖ
Bet mes tik miegam kartu. Visą dieną dirbi savo, aš
savo. Net pusryčių kartu nepavalgom. Net pietų. O
vakarienę tai nebent iš Wolto. Ir tai atskirai.
KAROLIS
Bet, na, mes taip buvom susidelioję prioritetus.. Kad
dabar stipriai dirbam...
AKVILĖ
Taip, bet ar gerti šį vakarą atskirai buvo tikrai
prioritetas? Ar negalėjom nueiti į pasimatymą? Ar
tiesiog gerti visi kartu? Rimantė su Tomu visada visur
vaikšto dviese. Nesvarbu, jos draugai, jo draugai,
kažkieno kolektyvas ar kas. Tiesiog dviese.
6.
KAROLIS
Ir visus užpisa.
Akvilė nusijuokia.
AKVILĖ
Na, truputį, bet pažiūrėk kokia jie tvirta pora.
KAROLIS
Ir mes tvirta pora.
AKVILĖ
Ar tikrai?
KAROLIS
Tikrai.
AKVILĖ
Tai kodėl neateini pas mane miegot kartu.
KAROLIS
O kodėl tu neateini pas mane parūkyt kartu?
AKVILĖ
Nu davai.
Akvilė nusišypso.
KAROLIS
Mano saulytė.
AKVILĖ
Ai baik jauk.
Jiedu atsisėda prie stalo, Karolis baigia sukt
suktinę.
AKVILĖ
Ar gali vandens atnešt?
KAROLIS
Va, imk.
Paduoda jai gertuvę, Akvilė išgeria.
7.
AKVILĖ
Dabar geriau.
KAROLIS
O blogai jauties?
AKVILĖ Neee.
KAROLIS
Ne bloga?
AKVILĖ
Neeee.
Jie pradeda rūkyti suktinę.
AKVILĖ
Nepyk, kad pykau.
KAROLIS
Nepykstu.
AKVILĖ
Tikrai, nesupyk, kad supykau.
KAROLIS
Viskas gerai.
AKVILĖ
Ar tikrai?
KAROLIS
Tikrai.
AKVILĖ
Myli mane?
KAROLIS
O tu mane?
AKVILĖ
Myliu.
8.
KAROLIS
Ir aš tave myliu.
AKVILĖ
Aš tiesiog susinervinau. Tokia ilga diena buvo. Išvis
savaitė tokia ilga.
KAROLIS
Tai nesinervink, viskas gerai.
AKVILĖ
Viskas gerai.
KAROLIS
Visada gi būna tų pykčių ir barnių.
AKVILĖ
Nu jo.
KAROLIS
Žmonės pykstasi. Pykstasi vyrai ir žmonos. Pykstasi
poros. Draugai. Tėvai su vaikais. Visi pykstasi.
AKVILĖ
Bet mes galim stengtis nesipykti.
KAROLIS
Viskas gerai. Mes išsakom savo mintis. Jausmus.
Troškimus. Komunikuojam. Būna sklandžiai, būna ne. Taip
yra. Taip žmonės gyvena.
AKVILĖ
Filosofas.
Akvilė pradeda juoktis.
KAROLIS
Aš manau, kad mūsų santykiai puikūs. Taip, yra porų,
kurios atrodo tvirčiau, nei mes. Kodėl? Nes vizualiai
stilių susiderinę? Nes tėvai jiems nupirkę butą? Dar
geriau, pastatę namą? O gal šiaip abudu programuotojai
ar gydytojai ir už paskolą kotedžą nusipirko? Aš išvis
neturiu tėvo. O mama išvis užsieny gyvena. Tai ką,
dabar mes mažiau tvirta pora dėl to? Taip, nemažai mūsų
nuoma kainuoja. Taip, sunku būna retkarčiais. Aš daug
ko nesiperku sau, tu daug ką aukoji. Bet mes sukamės.
9.
Kaip mokam. Mes tvirta pora. Du žmogeliukai kartu.
Akvilė linksi.
KAROLIS
Reikia šiek tiek atsipalaiduoti. Ne ten įsitempi.
Įsitempk dirbdama jei nori. O prie manęs, mažute, tik
atsipalaiduok...
AKVILĖ
Karoli...
KAROLIS
Ir pamatysi, pamatysi kaip fainai...
Akvilė apsivemia. Karolis pašoka.
KAROLIS
Oh shit... Blemba...
Akvilės galva nukrenta, ji suglemba. Karolis
griebia ją.
KAROLIS
Ar girdi mane? Akvile? Tu čia?
AKVILĖ
Mmm...
Karolis pakelia ją ir nešasi į vonią.
AKVILĖ
Man tikrai nelabai gerai..
Karolis paguldo Akvilę į vonią.
AKVILĖ
Aš atsiprašau...
Karolis prausia Akvilę.
AKVILĖ
Aš tikrai nenorėjau taip padaryti...
10.
KAROLIS
Viskas gerai...
AKVILĖ
Aš pirkau vakar naują šveitiklį... Cheminį... Kad
nebūtų mikro žaizdelių...
KAROLIS
Viskas gerai...
AKVILĖ
Nes aš to verta...
Abudu pradeda juoktis.
KAROLIS
Fu kaip smirda. Atsisėsk.
Akvilė atsisėda. Karolis plauna nugarą. Akvilė
kalba labai lėtai.
AKVILĖ
Tavo vėmalai irgi smirda. Ir bezdalai. Penkis kartus
labiau smirda nei mano...
KAROLIS
Pasisuk.
Akvilė pasisuka. Nuo judėjimo ją vėl supykina. Ji
vėl apsivemia.
AKVILĖ
Upsss...
Karolis plauna ją toliau.
AKVILĖ
Man labai balta akyse.
KAROLIS
Gal patylėk jau.
AKVILĖ
Tu pyksti?
11.
KAROLIS
Ne ne ne. Pataupyk jėgas. Patylėk. Atsipalaiduok.
Nurimk. Viskas gerai. Tuoj eisim kartu miegot saldžiai
užmigsim ir viskas bus gerai.
AKVILĖ
Gerai.
Karolis nuplauna Akvilę, nuvalo rankšluoščiu,
pasiima ant rankų. Akvilė pasidaro tyli, rami.
AKVILĖ
Gulėsi su manim?
KAROLIS Aha.
Karolis paguldo Akvilę ant lovos. Ji užmiega iškarto.
Palaukęs kelias akimirkas jis grįžta prie stalo ir toliau piešia.
1.2
Skambina žadintuvas. Akvilė atsibunda, Karolis miega šalia. Išjungia žadintuvą telefone, pasirąžo, atsisėda.
12.
AKVILĖ
Karoli.
AKVILĖ
Karoli.
Tyla.
AKVILĖ
Karoli. Kelkis.
Akvilė pakutena Karolį. Jis nusisuka, užsimeta
pagalvę ant veido.
KAROLIS
Noriu miego.
AKVILĖ
Jau laikas keltis.
KAROLIS
Dar kelias minutes.
AKVILĖ Ne.
Tyla.
Tyla.
Akvilė pakutena Karolį.
AKVILĖ
Prašau, kelkis.
Tyla.
AKVILĖ
Karoli, prašau tavęs, man ir taip sunku ir bloga.
Nejaugi turiu ir tave žadint.
KAROLIS
Tai nežadink.
AKVILĖ
Ta prasme nežadint? Tau į darbą nereikia?
KAROLIS
Aš išsisuksiu. Nesijaudink dėl manęs, aš pamiegosiu
dar.
AKVILĖ
Bet mums reikia pakalbėti.
Tyla.
KAROLIS
Viskas gerai, kad vakar buvo bloga, aš nepykstu.
13.
AKVILĖ
Tai gerai, kad nepyksti. Ne apie tai pakalbėt. Pala,
man reikia vandens.
Akvilė atsistoja, pasiima vandens nuo stalo,
grįžta į lovą. Jai dreba rankos.
AKVILĖ
Yra rimtas reikalas.
Karolis nieko neatsako. Akvilė patrina jam galvą.
KAROLIS
Nu prašau tavęs.
AKVILĖ
Nu aš tavęs irgi prašau.
Tyla.
AKVILĖ
Karoli, aš nėščia.
KAROLIS
Aš sapnuoju ar tu dar sapnuoji?
AKVILĖ
Aš rimtai.
KAROLIS Ką?
AKVILĖ
Aš rimtai. Aš nėščia.
Karolis atsisuka, žiūri į Akvilę.
KAROLIS
Ką turi omenyje?
AKVILĖ
Ta prasme ką turiu omenyje? Tas omenyje. Kad aš
pastojau. Nuo tavęs.
14.
KAROLIS
Nu tai aišku nuo manęs. Bet nepastojai. Negali būti.
Karolis atsisėda.
AKVILĖ
Nu gali būti.
KAROLIS
Nu negali.
AKVILĖ
Pagalvok logiškai. Gali.
KAROLIS
Nesuprantu.
AKVILĖ
Tau išvardint tuos kelis kartus, kai nesisaugojom
normaliai?
KAROLIS
Ne, tai aš prisimenu juos, bet nu vis vien, negali
būti.
AKVILĖ Gali.
KAROLIS
Kaip?
Akvilė tyli akimirką. Karolis spokso į ją. Jam
kosmosas.
AKVILĖ
Ar tau tikrai reikia priminti kaip..?
KAROLIS
Nu aš žinau kaip. Nu nedurnas. Iš kur tu išvis traukei
tokią informaciją?
AKVILĖ
Žinau. Jaučiu. Man vėluoja mėnesinės.
15.
KAROLIS
Bet gi vėluoja ir nuo streso būna. Ir nuo citrinų. Pati
sakei. Gal vakar kokį citrininį kokteilį išgerei..
AKVILĖ
Ne. Tai vėluoja jau savaitę. Vis laukiau, laukiau,
nesulaukiau.
KAROLIS
Tai vis vien gali būt, kad nenėščia.
AKVILĖ
Aš nėščia. Aš žinau.
KAROLIS
Iš kur? Nuo kada?
AKVILĖ
Vakar supratau.
KAROLIS
Kada supratai? Kodėl nesakei?
AKVILĖ
Vonioj supratau. Neturėjau jėgų kažką sakyt. Labai
sukosi galva. Bet aš tada supratau, kad nėščia. Ir taip
kaip aš vonioj, taip vaikas vandeny pilve.
KAROLIS
Koks vaikas?
AKVILĖ
O tai ko aš laukiuosi? Žuvytės? Šuniuko?
KAROLIS
Nu nepyk. Tu pyksti ar tu juokauji?
AKVILĖ
Nežinau, man bloga.
KAROLIS
Aš padarysiu tau arbatos. Tu gulėk nejudėk.
16.
AKVILĖ
Kodėl?
KAROLIS
Nu pagulėk, gal galva nesisuks...
Jis paguldo Akvilę ir keliasi iš lovos
AKVILĖ
Man nesisuka galva. Aš atsipeikėjus. Tu galvoji aš
kliedžiu? Nekliedžiu. Man tiesiog bloga. Pachmielas.
Bet gerai, kad išsivėmiau. Būtų buvę dar blogiau.
Karolis virtuvėje. Akvilė guli, tyli. Po akimirkos
jis grįžta su puodeliu arbatos.
KAROLIS
Va, čia ramunėlės, ant nervų. Blemba, šūdas, tikrai
vėluoju.
AKVILĖ Ačiū.
KAROLIS
Tu pagulėk, pasiilsėk, po to pakalbėsim.
AKVILĖ
Nėra po to. Reikia dabar kuo greičiau nupirkti nėštumo
testą ir bus šimtu procentų.
Karolis velkasi rūbus, pakuojasi kuprinę.
KAROLIS
O dabar ne šimtu?
AKVILĖ
Beveik. Vis vien reikia. Aš pati nenueisiu. Man tirpsta
viskas.
KAROLIS
Aš pramiegojau. Man susitikimas su Andriumi dabar. Jau
tuoj. Tai kai grįšiu.
17.
AKVILĖ
Tai tu nori, kad aš čia dar gulėčiau nejudėčiau kelias
valandas?
KAROLIS
Ką dabar pakeis keletas valandų? Nepanikuok..
AKVILĖ
Kaip tai ką pakeis? Tau dabar okei eit sedėt plepėt
apie supistus braižinius, kol tavo pana guli lovoj
nejuda, nes gal turi vaiką įsčiose?
KAROLIS
Akvile. Nu tai gal turi, bet gi tikriausiai neturi.
Pažiūrėk ką per Netflixą. Nepanikuok. Užsisakyk ką
pusryčiams. Davai aš tau užsakysiu.
AKVILĖ
Negaliu patikėti.
KAROLIS
Nu aš irgi, tai manau, kad čia susiklaidinai truputį ir
neigiamas bus tas testas. Nesijaudink, meile,
pasiilsėk. Va, užsakysiu maisto.
AKVILĖ
Aš ne tuom negaliu patikėti.
Karolis naršo telefone
KAROLIS
Nori saldžių ar sūrių pusryčių?
AKVILĖ
Karčių blet.
KAROLIS
Nu aš rimtai.
AKVILĖ
Nu aš irgi.
KAROLIS
Ką norėtum valgyt?
18.
AKVILĖ
MAN POCHUI
KAROLIS
Spurgą saldžią ir beigelį. Ir šeiką.
AKVILĖ
Picos noriu.
KAROLIS
Picos?
AKVILĖ
Nu picos.
KAROLIS
Dabar nedirba geros picerijos dar. Per anksti.
AKVILĖ
Tai man gera ir kažkokia lieva. Su saliamiu. Pica
ekspress. Visada gerai su saliamiu. Ir kola.
KAROLIS
Gerai.
AKVILĖ
Bet dar geriau būtų makdonaldas.
KAROLIS
O gal hesburgeris?
AKVILĖ
Nee. Makdonaldas.
KAROLIS
Okei, ką paimt?
AKVILĖ
O bao dar nedirba?
KAROLIS
Akvile, aš veluoju.
19.
AKVILĖ
Nu tai ir pyzdink jau pagaliau.
KAROLIS
Rimtai?
AKVILĖ
Nu tai pizda gi problemos. Užsakyt man maisto. Nėštumo
testą nupirkt. Tai eik jau į tą savo susirinkimą ir būk
laimingas.
KAROLIS
Aš pasistenksiu grįžt kuo greičiau. Valandėlę dvi.
AKVILĖ
Tris keturias.
KAROLIS
Pasistengsiu greitai. O eidamas atgal užeisiu
nupirksiu. Ir viskas. Viskas. Bučiuoju. Ate. Myliu.
Iki.
AKVILĖ
Tai o maistas?
Karolis išeina.
AKVILĖ
Kai guli viena, o gal jau ir nebeviena, ir išgėrus
vakarą prieš tiek daug, tai taip bloga yra, kad eina
sau. Aš nelabai suprantu realybės ir kas jinai yra,
kodėl aš galiu liestis prie daiktų ir jie turi
tekstūras ir formas. Ir kodėl šleikštulys sukilęs
gerklėj ir galva sveria toną ir pilve raizgalynė ir
galūnės tiprsta. Ir tušas pridžiuvęs ir plaukai
susikoltunavę ir prakaitas pramuša dezodorantą ir noriu
myžt. Geriau būčiau budistė gamtoj ir šventykloj
šviesoj šventa švari gera tuščia nei tamsoj pastate
pilna šūdų ir gal nėščia. Dar sekundę gali atrodyt, kad
viskas gerai, bet tik pajudinu kažką ir šleikštulys
sukyla ir bloga man yra. Norisi išnykt ar atsukt laiką,
bet kad ir kiek scenarijų galvoje besikurčiau kaip kas
galėjo nutikti ir kaip galėjo reikalai susiklostyti,
vis vien guliu dar gal net kažkiek girta su vaiku
įsčiose. Tikriausiai mikro vaiku. Nano vaiku. Bet man
problema yra ką užsisakyti. Tiek pasiūlymų skanių.
20.
Receptų, svajonių, staltiesių, butų, gyvenimų, tikslų,
milijonierių, automobilių, taurių ir pyragų. Ir mažų,
sudužusių sielų, po du susivienijusių, besimylinčių ir
nieko nesuprantančių.
Akvilė išsitraukia telefoną, paspaudėlioja ekraną,
prisideda prie ausies.
DOVILĖS BALSAS
Alio.
AKVILĖ
Labas rytas.
DOVILĖS BALSAS
Aš dar biški miegu.
AKVILĖ
A. Dar miegosi?
DOVILĖS BALSAS
Jei kalbėsi tai nepavyks jau. O norėtųsi.
AKVILĖ
Okei..
DOVILĖS BALSAS
Ko norėjai?
AKVILĖ
Nieko rimto. Paplepam vėliau.
DOVILĖS BALSAS
Gerai. Čiau.
AKVILĖ Ate.
Akvilė dar pamaigo ekraną, vėl prisideda prie
ausies.
TOMOS BALSAS
Klausau.
21.
AKVILĖ
Labas rytas.
TOMOS BALSAS
Labas.
AKVILĖ
Važiuoji kažkur?
TOMOS BALSAS
Aha, vežu mamą į turgų.
AKVILĖ
Klausyk, o gal rastum po to truputį laisvo laiko?
TOMOS BALSAS
Na aš turiu nuvežus mamą į turgų tuomet užlėkt pas
močiutę, perduot jai jos siuntą, ir tuomet nuvežt ją į
bažnyčią,-
AKVILĖ
Supratau, nereikia tada.
TOMOS BALSAS
Viskas gerai?
AKVILĖ
Taip, tiesiog pachmielas.
TOMOS BALSAS
Išgerk vandens su soda.
AKVILĖ
Ačiū, ne.
TOMOS BALSAS
Arba alaus.
AKVILĖ
Haha. Gerai. Ate.
TOMOS BALSAS
Iki, laikykis.
Akvilė dar pamaigo telefoną, prideda prie ausies.
22.
KAROLIO BALSAS
Nu, klausau.
AKVILĖ
Tai neužsakei man maisto.
KAROLIO BALSAS
Nu atsiprašau. Taigi skubėjau.
AKVILĖ
Tai gal gali užsakyt?
KAROLIO BALSAS
Ko norėsi?
AKVILĖ
Nesvarbu. O tu ilgai dar?
KAROLIO BALSAS
Ne.
AKVILĖ
Nu tas ne tai kiek, dvi valandas?
KAROLIO BALSAS
Nu ne. Jau grįžtu.
AKVILĖ
Ar viskas gerai?
KAROLIO BALSAS
Viskas puiku.
AKVILĖ
Nu tai sakyk.
KAROLIO BALSAS
Nu tai pramiegojo jis. Ir neatvažiuos. Bandžiau
įkalbėt, sakiau, kad pats irgi nešviežias, bet jis ne.
Tikriausiai dar neišsiblaivęs po penktadienio vakaro.
Visas miestas neišsiblaivęs po penktadienio vakaro.
AKVILĖ
Užjaučiu. Tai ar užeisi į vaistinę?
23.
KAROLIO BALSAS
Nu užeisiu.
AKVILĖ
Laukiu. Ačiū.
KAROLIO BALSAS
Nėr už ką.
Abudu tyli kurį laiką.
AKVILĖ Ate.
KAROLIO BALSAS
Ate.
Akvilė padeda telefoną.
AKVILĖ
Kai esi jaunas toks ir taip sukiesi kaip tik moki
išsisuki kažką. Gal varžtelį. Yra porų mano rate kur
pas juos viskas pastatyta ant vertybių. Vertybių ir
ilgalaikių planų. Tada yra kur viskas stovi ant babkių
ir gražių vaizdų. Yra ir tokių kur aistra, karas,
ašaros ir snargliai. Yra tokių kur tiesiog chaosas ir
belekas belekaip, bet labai meilė. O pas mus aš net
nežinau. Karolis mane myli. Aš myliu Karolį. Karolis
myli braižinius, kreideles, Prancūziją ir Kanadą,
bulvinius blynus, žolę, DC comics, klasikinę muziką,
aštrų maistą, juodus drabužius, žalią arbatą, šviežiai
keptą baltą duoną, bandeles, su cinamonu, su džemu,
kruasanus, kibinus, Karolis myli savo elektrinį
paspirtuką, miesto statymo strateginius žaidimus,
Karolis myli savo šeimą ir mane. Aš myliu Karolį. Mes
su Karoliu nesipykstam daug. Mes dažnai apsitrinam.
Apsitriedžiam. Apsivemiam. Bet apsikabinam, nurimstam,
pasibučiuojam, vėliau prie to sugrįžtam, iškalbam, ir
niekas nebaisu. Ant ko viskas stovi?
AKVILĖ
Kai būna pasikalbam, atrodo, abudu žinom ko norim, bet
po to praeina kelios savaitės ir svyruoja motyvacija,
ir abudu dvejojam, ir nežinom, realiai nežinom, ar ko
pasieksim. Ar ką išvis galim pastatyt. Kartu. Ar butas
centre? Ar namas dykynėje? Ar mes šeima? Gal reikia
24.
šuns? Ar pirkti automobilį? Kas yra karjera? Ar
magistras chujnia? Tiek daug pavydžių. Tiek daug
debesų. Tiek daug skonių. Tiek daug kombinacijų,
variacijų, coverių, remake-ų ir rebootų. Iškamšų ir
manekenų. Lūkesčių ir pjedestalų. O būna visa tai dzin.
Ir mudu dviese savam tinkle, betvarkėj, kalbamės
susiglaudę. Ir dzin likęs pasaulis. Gal ant tų akimirkų
viskas stovi?
Karolis užeina į butą, Akvilė išlipa iš lovos.
AKVILĖ
Nupirkai?
Karolis nusiauna batus, prieina prie Akvilės.
KAROLIS
Ateinu ir klausiu, kur čia guli nėštumo testai. Sako
ateikit, ir išsitraukia ten iš po stalės kelis, sako
čia yra skirtingi, čia kasetė, čia pipetė...
AKVILĖ
Suprantu, ačiū, duok-
KAROLIS
Sakau vienodai man, geriausią duokit, ji sako, ar
ankstyvo reikia ar nereikia ankstyvo. Sakau vėluoja
mėnesinės jau.
AKVILĖ
Gerai, ar gali tiesiog man duoti-
KAROLIS
Įsivaizduoji, sakau gerai, duokit ankstyvą,-
AKVILĖ
Karoli, prašau, tiesiog duok man tą testą.
KAROLIS
Gerai, gerai, saulyte, nusiramink..
AKVILĖ
Aš laikau šlapimą pūslėj tiek laiko, supranti?
Spaudžia, supranti?
25.
KAROLIS
Suprantu...
AKVILĖ
Tai duok.
KAROLIS
Tai duodu, tu atsipalaiduok...
Karolis apkabina Akvilę, švelniai glosto jai
pečius. Pakentėjusi akimirką ji atstumia jį ir
ištiesia delną. Jis duoda jai dėžutę su nėštumo
testu. Akvilė užeina į tualetą. Karolis seka iš
paskos. Akvilė išpakuoja, tyloje perskaito
instrukcijas, atsisėda ant klozeto, pakiša testą
po šlapimo srove, išima. Abudu prikiša galvas.
AKVILĖ
Va, kontrolinė juosta jau yra.
KAROLIS
Čia iš karto rodo?
AKVILĖ
Po penkių minučių reikia tikrint. Kaip ir covido.
Akvilė susiima už galvos.
KAROLIS
Ką tai čia ką, ta antra linija, tai čia ką, kad
neigiama?
Akvilė nuleidusi galvą, vos prakalba.
AKVILĖ
Teigiamas.
KAROLIS
Nu gi negali būt. Dar penkios minutės nepraėjo.
AKVILĖ
Nu tai nedings linija po penkių minučių niekur. Nėščia.
Viskas. Šimtu procentų.
26.
KAROLIS
Tai o koks tikslumas šitų testų?
AKVILĖ
Tikslus.
Karolis atsisėda ant grindų, išsitraukia mobilųjį,
naršo.
KAROLIS
Va. "Nieko nebesuprantu. Dariausi neštumo testą ir jis
buvo vaiduokliškai teigiamas, bet nuėjusi pas gydytoją
išgirdau, kad aš nesilaukiu." (Pauzė) "Gali vaiduoklis
būti dėl brokuoto testo, dėl sutrikimų tavo organizme,
dėl PKS." Va, klausyk. "Nepatikėsit, o man buvo visai
neseniai, kad testas parodė teigiamą rezultatą, bet aš
nesilaukiau. Kai laukiausi dukrytės, buvo antra
juostelė labai neryški. Ir kai nesulaukiau neseniai
mėnesinių pasidariau testą ir man parodė vieną ryškią,
kita blankią labai juostelę. Gavau šoką. Nėštumas buvo
nelaukiamas. Negalėjau patikėti, mane suparalyžavo.
Siaubo apimta bėgau vėl į vaistinę pirkti testo.
Antrasis parodė neigiamą. Kitą rytą vėl pasidariau dar
vieną testą. Rezultatas buvo vėl neigiamas.
Apsidžiaugiau ir nusiraminau. Po kelių dienų sulaukiau
MM." Va, matai. Būna visaip.
AKVILĖ
Aš laukiuosi. Čia ne vaiduoklis. Čia ryški antra
linija.
KAROLIS
Nu nebūtinai, ko tu čia parinies.
AKVILĖ
Tai ką tu siūlai man daryt?
KAROLIS
Tai pasidaryt dar testų.
AKVILĖ
Tai gerai. Bėk nupirk. Padarysiu kiek tik nupirksi. Kad
ir šimtą primyšiu. Kad tave įtikint blet.
27.
KAROLIS
Taigi nepyk, taigi tiesiog reikia išsiaiškinti...
AKVILĖ
Čia viskas aišku. Čia tau blet neaišku, kad šiaip
seksas tam ir yra, kad vaikus daryt. Čia tau blet
atrodo, kad seksas šiaip sau yra. Kad tau būtų faina.
Karolis prieina ir apkabina Akvilę. Ji jo
neapkabina, bet ir neatstumia
KAROLIS
Gerai. Žiūrėk. Aš su tavim. Aš čia. Aš tau. Mes kartu.
For life. Viskas super. Nurimk.
AKVILĖ Myli?
KAROLIS
Myliu.
AKVILĖ
Labai?
KAROLIS
Labai.
AKVILĖ
Ir aš tave labai myliu.
ANTRAS VEIKSMAS
2.1
Akvilė sėdi prie durų, laukia
AKVILĖ
Gyvenimas nesustoja, sakė man Karolis. Man jis sustojo.
Man sustojo skrandis. Sustojo širdis.
Atsidaro durys.
GINEKOLOGĖ
Galite užeiti.
Akvilė užeina. Ginekologė atsisėda iš vienos stalo
28.
pusės, Akvilė iš kitos.
AKVILĖ
Sveiki. Aš dėl įtariamo nėštumo.
GINEKOLOGĖ
Ar darėtės testą?
AKVILĖ
Aha. Kelis. Pirmas buvo teigiamas. Antras pusiau.
Trečias neigiamas.
GINEKOLOGĖ
Visus iš eilės darėt?
AKVILĖ
Aha. Na po to nelabai norėjau į tualetą, tai labai daug
vandens gėriau, nežinau, gal tas šlapimas nebuvo
pakankamai koncentruotas, todėl neparodė... Ketvirtas
iš vis brokuotas buvo.
GINEKOLOGĖ
Nusirenkite, gulkitės, pažiūrėsim.
Akvilė užlipa ant kėdės. Ginekologė pasižiūri.
GINEKOLOGĖ
Gali būti nėštumas. Bet dar labai labai anksti spręsti.
Vaisius čiut mažiau nei pusė milimetro.
AKVILĖ
Supratau. Jei norėčiau nutraukti?
GINEKOLOGĖ
Sugrįžkite pas mane po dviejų savaičių, tuomet
pažiūrėsime. Dabar nutraukti dar per anksti.
AKVILĖ
Supratau. Tai viskas, taip?
GINEKOLOGĖ
Na, jei norėtumėte nenutraukti, galime atlikti visus
tyrimus dabar...
29.
AKVILĖ
Ačiū. Tai vėliau.
Akvilė nulipa nuo kėdės. Ginekologė paduoda jai
skrajutę.
GINEKOLOGĖ
Čia pagalba netikėtai pastojus.
AKVILĖ
Hm.. Ačiū.
GINEKOLOGĖ
Ar jūs turėtumėte galimybes auginti vaiką?
AKVILĖ
Na, nežinau...
GINEKOLOGĖ
O tėtis yra?
AKVILĖ
Mano tėt... Aam.. Taip, turiu draugą.
GINEKOLOGĖ
Tai jei geras berniukas, jūs dar pagalvokit.
Akvilė apsiverkia. Braukdama ašaras nuskuba prie
durų.
AKVILĖ
Atleiskit.. Ačiū. Viso geriausio.
GINEKOLOGĖ
Jūs nesijaudinkite. Kas trečias nėštumas pasibaigia
savaime. Gal ir jums taip nutiks. Gal tiesiog
iškraujuosite.
2.2
Akvilė išeina, ją pasitinka Dovilė. Jos vaikšto
susikibusios už parankę.
30.
DOVILĖ
Aš nenoriu primetinėti tau savo nuomonės. Bet taip
realiai... Kam tau dabar kvaršint galvą šitais
reikalais? Juk neplanavot dar vaikų. Šiaip - kam JUMS
dabar tas vaikas.. Tiek daug dar nenuveikta. Dar tik ką
tik ką tik abiem pradėjo sektis. Na, net nepavadinsi to
pilnai sėkme. Bet kažką apčiuopiamo jau turit. Po to
viskas suksis aplink vaiką. Viską paaukosit. Laikas -
vaikui. Pinigai - vaikui. Dėmesys - vaikui. Pamiršk
"Kaip tu?", bus "Kaip mažuliukas?". Tiesiog, gyvenam
laikais, kai viską galima saugiai ir ramiai sutvarkyti,
tad tu gali likti rami ir pamiršti, nieko čia didelio
nenutiko.
Prie jų prieina Toma. Ji įsikiba Akvilę iš kitos
pusės. Vaikšto trise.
TOMA
Jei Viešpats duoda, reikia imti. Pagalvok kiek moterų
svajoja būti tavo vietoje. Svajoja auginti gyvybę. Ir
kiek aukoja. Auka tai gražu. Auka tai kilnu. Būti ne
vien dėl savęs - dieviška. Gyvybė yra nuo Dievybės. Nuo
Žemės Motinos. O kaip mano sesuo... Augino. Mylėjo.
Laukė. Jūs žinot kas buvo. Žinot. Antro trimestro
vidury apsisuko virkštelė aplink kaklą. Turėjo išleisti
į pasaulį negyvą. Kiekviena gyvybė turi savo gyvenimo
liniją. Nedrįsčiau žaisti su likimu. Tu nuostabi, ir
vaikas bus nuostabus.
Toma susigraudina. Dovilė susiraukusi.
AKVILĖ
Užeikime į piceriją.
Jos užeina į piceriją, susėda prie stalo.
PADAVĖJA
Sveiki, išsirinkote?
DOVILĖ
Kavos.
TOMA
Arbatos.
31.
AKVILĖ
Picą didelę saliami.
PADAVĖJA
Tvarkoj.
TOMA
O mano teta... Mano vargšė teta. Dešimt metų negalėjo
pastoti. Bet neprarado vilties. Ir augina protingą
mergytę dabar... O mano mamos draugė... Mano mamos
draugė. Universitete pastojo, pasidarė abortą ir
gailisi iki dabar. Nors turi tris vaikus. Vis galvoja
apie tą vieną mažą angeliuką...
DOVILĖ
Tvarkoj, bet yra žmonių, kurie išvis nenori vaikų. Yra
masė moterų, kurios pasidarė abortus ir nei kiek
nesigaili!
TOMA
Ir kur jie?
DOVILĖ
Ta prasme kur?
TOMA
Aš nepažįstu nei vieno.
DOVILĖ
O aš nepažįstu nei vieno, kuris pasidarytų ir būtų
nelaimingas dėl to. Tu žinai, kiek pasauly paliktų,
pamestų vaikų? Kiek vaikų auga uždaruose ratuose? Kur
iš kartos į kartą šūdas? Išvis suvoki, kad per didelė
populiacija žemėj?
TOMA
Bet ne Lietuvoj. Ir šiaip. Taigi Akvilė ne tokia. Ir
Karolis ne toks. Jie atvestų į pasaulį dovaną. Dovaną
pasauliui. Nuostabų žmogų. Kokių trūksta!
DOVILĖ
Tai paimk iš vaikų globos namų ir užaugink nuostabų
žmogų! Kam jai savo gimdą tampyt?
32.
TOMA
Šlykščiai kalbi, Dovile.
DOVILĖ
Tu šlykšti, Toma.
TOMA
Nužudymas nėra atsakymas.
DOVILĖ
Nužudymas?
TOMA
O kaip kitaip pavadint?
DOVILĖ
Abortu. Tai ir yra tas žodis. Žodyne. Visuomenėj
priimtas. Kultūroj. Visur!
TOMA
Gyvybė yra?
DOVILĖ
Ką tu nori pasakyt?
TOMA
Gyvybė yra? Yra. Ją užgesint - kaip kitaip tu nori tai
pavadint?
DOVILĖ
Visų pirma čia yra Akvilės kūnas. Ji turi teisę
rinktis. Žmogaus teisės. Pagrindinės žmogaus teisės.
Kūno autonomija.
TOMA
O tu pagalvoji bent apie žmogaus teises vaiko? Vaiko,
kuris pilve? Apie jo teises? Jam suteikė galimybę,
vieną iš milijardo, stebuklinę galimybę atsirasti, ir
tada paima ir savivališkai ją užgesina. Kur jo teisės?
DOVILĖ
Tu realiai mikroskopinį biologinį darinį vadini žmogum?
33.
TOMA
O kas ten? Ameba? Žuvis? Šuniukas?
DOVILĖ
Tu žinai kaip gimdymo metu plyšta ten ir siuva? Ir po
to sėdėt negali? Ir atsistot sunku? Išdarkytas tavo
kūnas ir reikia keltis pampersą keist.
TOMA
Ir begalė kaifuoja kiekvieną to skausmo akimirką, nes
tai žmogiškosios patirties apogėjus. Tai likimas. Tai
gamta. Tai tik mažytė mirtis. Tai besąlygiškas motinos
archetipo, motinos dievybės įkūnijimas.
DOVILĖ
Tai moteris tik tas ir yra?
TOMA
Moteris čia ne prie ko.
DOVILĖ
Taigi moters kūnas. Moters biologija. Sakralizuoji
moters biologiją.
TOMA
Nes ji ir yra sakrali. Kaip ir kiekviena kita.
Biologija. Chemija. Fizika. Kiekvienas atomas.
DOVILĖ
Ir noras išnykti, ir neviltis, ir apatija, biochemiška,
smegenyse, po naujos gyvybės išleidimo į pasaulį - ji
irgi sakrali? Ir visos motinos, gimdžiusios prieš savo
norą, prieš savo sveikatą, prieš savo galimybes? Visos
moterys, kurios ne savo noru, ne sau, gimdė vaikus? Ir
visos moterys, kurios žinojo, kad aukšta rizika, bet
vis tiek gimdė ir gimdymo metu mirė?
Padavėja pastato ant stalo merginų gėrimus ir
Akvilės picą. Akvilė pradeda valgyti.
PADAVĖJA
Nepykit, merginos, bet jūs apgailėtinos draugės. Jai
reikia švelnumo, tylos, pagarbos. O jūs tauškiat savo
nesąmones.
34.
DOVILĖ
Ei. O tu kas tokia?
PADAVĖJA
Aš esu buvus jos vietoje.
TOMA
Pasidarei abortą?
PADAVĖJA
Ne tavo reikalas.
DOVILĖ
Tai kaip tu nori, kad mes tavęs klausytumėmės?
PADAVĖJA
Tai jūs ne manęs, o jos klausykitės.
TOMA
Tai kad jinai nešneka.
DOVILĖ
Ji jau dabar tyli. Tai įsivaizduok kas bus, jei
išnešios vaiką, kurio nenori. Depresija. O kas bus, jei
po to turės nieko neveikt tik namie sėdėt su juo?
Nepadės gi jai niekas. Karolis dirbs, kad uždirbt ir,
kad toliau krūtai judėt savo karjeros laiptais, o ji
bus įkalinta. Ir viskas. Ate jos svajonėms. Ate
individualybėj. Ate Akvilei!
TOMA
Lyg su vaiku neįmanoma svajonių pasiekt? Kaip tai jai
niekas nepadės? Aš jai padėsiu! Gal ir tu jai padėtum?
Kokiai dar individualybėj? Jei aukoji save ir savo
laiką kažkam, tai tik sutvirtina tavo tapatybę! Tik
išgrynina tavo individualybę! Tiek išmokstama iš
savimirštos! Ir iš vis, iš kur tu paėmei, kad ji vaiko
nenori? Ji nors kartą tai pasakė?
DOVILĖ
Sustok. Sustok čia fantazuot. Tu pagalvok. Pagalvok,
kaip bus, jei išnešios vaiką, kurio nenori. Tu
pagalvok. Tu žinai, kokie vaikai užauga pas depresuotas
mamas?
Akvilė pakyla nuo stalo, niekas to nepastebi.
35.
TOMA Kokie?
Akvilė išeina.
AKVILĖ
Tokie.
2.3
36.
Akvilė stovi priešais savo mamą jos bute.
MAMA
Seniai nebuvai.
AKVILĖ
Tai kad tu nekvieti.
MAMA
Tu irgi manęs nekvieti.
AKVILĖ
Aš einu jau.
MAMA
Tai atėjai kam? Penkiom sekundėm? Į akis pasižiūrėt?
Patikrint, ar gyva?
AKVILĖ
Užeisiu kada, kai būsi blaiva.
MAMA
Tai aš blaiva.
AKVILĖ
Nemeluok man į akis!
MAMA
Kas tau trukdo, kad išgėrus truputį?
AKVILĖ
Tu ne tu.
MAMA
Aš tai aš.
AKVILĖ
Tu ne tu, tu alus.
MAMA
Jis nieko nekeičia. Ko tu mane kaltini pastoviai, ką?
AKVILĖ
Nenoriu pyktis. Užeisiu į svečius kai būsi blaiva.
Galėsim į miestą išeit. Papietaut kur. Ar po
parduotuves palandžiot.
MAMA
Dabar man ji aiškins ar aš, pusę amžiaus nugyvenusi
moteris, galiu aš, ar negaliu aš, kiek galiu i kada,
išgerti. Įsivaizduojat? Čia kaip anekdotą galima
pasakot.
AKVILĖ
Mama, aš nenoriu pyktis.
MAMA
Tai ko tu mane knisi pastoviai, ką? Aš knisu tave? Tavo
tą berną, ką, kritikuoju? Tavo mokslus? Tavo darbą?
Tave? Kritikuoju? Ne, man viskas tinka. Aš myliu savo
dukrelę. Kokia ji yra, gera ar negera. O dukrelė motiną
tai išdraskyt yra pasiruošus. Kaip plėšrūnė kokia.
Kodėl tu atstūmi savo motiną taip? Neskambini,
nesirodai, būna mėnesį pilną. O po to ateini šitaip ir
spjauni į veidą. Ką aš tau padarius blogo esu? Nuo
gimimo mylėta. Bučiuota. Prižiūrėta. Suknytės
gražiausios. Būreliai geriausi. Tik mažytė pribėga ko
prašo, mamytė viską padaro, kad svajones išpildyt. Už
ką man tokia nemeilė?
AKVILĖ
Aš myliu tave, mama.
MAMA
Taigi aš ne mama. Aš alus.
37.
AKVILĖ
Mama...
MAMA
Ką tu čia meldi dabar. Tu bent įsivaizduoji, bent gali
pabandyt suvokt, kad aš tave nešiojau savyje devynis
mėnesius? Devynis mėnesius? Sedėjai manyje? Kojos tino.
Valgyt nieko negalėjau. Vėmiau. O tu mintai manim. Aš
motina tavo. O kai gimei, klykei kas antrą naktį. Aš
prisitraukdavau tavo lovytę kuo arčiau savos. Ir
užmigdavau ją va taip krutindama. Kad tik pailsėtumėm
viena nuo kitos. Miegodavau taip - protas miega, ranka
lovytę krutina. Tau neatrodo, kad aš nusipelnau
pasiilsėt? Nuo tavo nemeilės, nuo tavo kritikos? Nuo
visko? Kad aš noriu atsipalaiduot, atsidaryt vieną
skardinę, mane už tai linčiuoja? Mano pačios dukra? Tu
bent įsivaizduoji, ką reiškia vaiką išnešiot? O dar
užaugint? Ant kojų pastatyt. Kad užaugtų į ką nors.
Akvilė nusisuka nuo mamos, eina link durų.
MAMA
Jei išeisi, gali čia daugiau nesirodyt. Tikiuos kada
nors suprasi. Gal savo kailiu patirsi. Kad tavo pačios
vaikai su tavim taip šaltakraujiškai elgtis. Nei
supratingumo. Nei padėkos. Nei meilės.
Akvilė paima už durų rankenos.
MAMA
Tavo mama mirus, Akvile. Tik gyvuoja alus.
2.5
KAROLIO BALSAS
Jei tau reikia erdvės, aš suprantu. Pakol kas. Na,
supranti, aš irgi žmogus. Ir tai irgi mano reikalas.
Kitaip nei tavo. Bet irgi mano. Imk erdvę. Imk laiką.
Aš tikiuosi, kad sugebėsiu duoti tiek, kiek tau reikia.
Mes pasiklydę. Pasiklydę miesto džiunglėse. Bėgam
maratoną. Ant greičio, ne atstumo. Atsikirtę šaknis,
bet mėginam stovėt tvirtai. Akvile, aš tave myliu, tu
tobula. Tu tobula man, o aš tobulas tau. Nu taip manau.
Tai ne pasaulio pabaiga. Gal Dievo ranka. Gal mūsų
sielos trokšta pasukt tuo keliu. Gal tai tik pamoka. Aš
nekantrauju tave pamatyti. Apkabinti. Jei gali,
38.
pranešk, kur tu. Ir kada grįši. Aš pagulėsiu su tavim.
Aš iškepsiu tau picą. Imk laiką. Imk erdvę. Mėginu tau
tai duot.
TREČIAS VEIKSMAS
3.1
Maža Akvilė klausosi senelių. Klausydama, kaip
būdinga vaikams, kažką sau veikia.
Senelis stovi lauke, užsidėjęs rankas ant liemens.
SENELIS
Štai. Kiek hektarų. Ar žinai kiek hektarų? Paskaičiuosi
man. Žemė Lietuvos. Žaliuoja mūs kraštuos rūtelė
Lietuvos. Ir viskas mūsų. Visa šita žemė, va, gali
bėgiot basom, ganytis, žaisti, statyti ką nori. Čia
neateis joks brudas ir neatims ir nepasakys, kad
nelietuva. Aš jam chopa su šakėmis perdursiu pilvą ir
išvarysiu. Lietuva, mūsų mamytė Lietuva. Kaip gėlelė
žydi visada. Čia gyvenimas, kad ir ant pensijos jau,
čia mūsų gyvenimas su Maryte tik prasideda. Ne tuose
Chruščiovo tamsiuose trijuose kambariuose. Čia gali
lakstyt ir dainuot sau - aš augau, aš augau, pas seną
tėvelį, vaikščiojau, vaikščiojau, po žalią girelę...
Senelė sėdi kambaryje prie televizoriaus.
SENELĖ
Kur tau, visą gyvenimą atidaviau mokyklai, kiek
užauginau moksleivių, biologijos mokytoja, direktoriaus
pavaduotoja, inteligentiškas gyvenimas. Dabar sako man
ravėt man sako eit. Dar karvę melžt. Žuvis sugautas
valyt. Vajėzau, vajėzau. Sakau šiltnamy pats kapstykis,
aš va, rožyną prižiūrėsiu čia palei pietinius langus,
ten prie virtuvės langų acenos ir astros, ten ant
kalnelio visas rodžersijas susodinau, ir kai žydės
bijūnai, žydės... O trečią valandą visad žiūriu tokį
indišką serialą, baisiai patinka, po jo meksikietiškos
telenovelės, kiek kartojasi ten visad, bet nepabosta...
O vakarais filmai gražiausi... Per ketvirtą kanalą tai
įvairūs, romantiniai, skandinaviški... Tik kai jis
glušas virtuvėj įjungia tą savo krepšinį, tai vos
žodžius gaudau...
39.
Senelis išdidžiai stovi.
SENELIS
Nagi, pavardyk.
MAŽA AKVILĖ
Kleiza.. Kalnietis.. Jasaitis... Javtokas...
SENELIS
Nagi, dar..
MAŽA AKVILĖ
Broliai Lavrinovičiai... Daugiau nepamenu.
SENELIS
Dar Petravičius, Delininkaitis, Mazutis, Lukauskis,
Mačiulis, Jomantas ir Butautas. O dabar šitas.
MAŽA AKVILĖ
Nepamenu.
SENELIS
Tai kaip, triušių vardus pameni, o žąsų ne? Žąsys
protingesnės. Vištos tai durnos.
Senelė sėdi.
SENELĖ
Sėskis, mažulyte.
Maža Akvilė atsisėda šalia.
SENELĖ
Valgyk vištytę, čia kaip tu mėgsti, balčiausią mėsytę
atpjoviau, ir obuolėlį pakepiau, ir bulvyčių tai dar
yra, jei tik norėsi mažyte, dar įdėsiu.. O va... Jam
tai mandrai reikia, sumuštinukus tepti... Va, viens su
ikra, kits su kastiniu, su geltonu sūriu ir dar su
dešra... Va taip mandrai pons reikalauja... Sakė vištos
nenori, vėliau valgys... Tai kam visą kepiau... Ryte
tai sakė, kad nori.. Aš tai nevalgysiu, aš truputuką
paimu tik, man kai per skrandį duoda...
Senelis eina.
40.
SENELIS
Ji tiktais sėdi ir sėdi prie to televizoriaus, ta vėl
nėščia, ta vaidina, kad nėščia, tas tą išdavė, ta
miršta nuo vėžio, autoavarija, tas pats per tą patį, o
tie indai tai išvis tamsūs tokie, kaip jinai žiūri...
Ar prie kryžiažodžių, nosį įbedus, valandom...
Senelė sėdi.
SENELĖ
Populiarus parduotuvių tiklas... Keturios raidės... Tai
Maxima ne... Iki ne... Norfa ne...
MAŽA AKVILĖ
Rimi.
SENELĖ
Rimi. Tokio čia niekur nėr. Tinka. Iš viršaus... Dainų
konkursas dainų-
MAŽA AKVILĖ
Dainelė.
SENELĖ
Dainelė, tai Ė, Rimi netinka tada.
MAŽA AKVILĖ
Tai Aibė.
SENELĖ
Aibė. Pagalbininkė močiutės tu, mano protingoji
mažulyte.
Senelis eina.
SENELIS
Aibė žuvų tinkle. Plaukiam padėsi išimt.
Maža Akvilė atsistoja. Senelė atsistoja.
SENELĖ
Ar visai išprotėjai, mergaitę sodintis į valtį kai
visas persisveri, su peiliais dar...
41.
SENELIS
Lipk.
SENELĖ
Eikš Akvilyte, pasidegysim saulutėj.
SENELIS
Taigi smagu, ar kada traukė žuvis iš tinklo, nėr
mačius, o ten ir ešeriai, ir lydekos... Esu žvejys...
Močia manęs neišbaidys... Įkliuvo, įkliuvo ešerys...
SENELĖ
Užtilk tu nedainavęs... Mergaitei vasaros atostogos,
tegu pasiilsi, ar su protu galutinai susipykai, čia ne
mergaitės reikalai žuvis traukti, ar galutinai jau
pakvaišai, pats tu tik trauk tas žuvis ir tylėk.. Eikš
Akvilyte pasišukuoti.
Senelė šukuoja Mažą Akvilę.
SENELĖ
Pasišukuok visad, taip retai šukuoji plaukučius, va
kaip mergytė turi gražiai būti sušukuota. Mačiau
užvakar parduotuvėj kai buvom tai seniūnės, kur prie
kryžiaus tas šviesus namelis, matei gi, anūkėle, ten
gyvena, tai josios anūkė balčiausiom garbanom, plaukai
ilgutėliai, gražiai taip susegti... O josios sūnus,
anūkėlės tėtis, tai išsiskyrė su žmona, viens gyvena
čia dabar vėl kaime, o dukra su žmona mieste liko, tai
jis pasiima ta mergaitę būna, atsiveža čia.. Bet jau
vyresnė ten mergaitė, beveik pana... O patsai jis
advokatas, tai čia darbo ne tiek baisiai daug jam tėra,
tai įdomu kuom verčias, bet nepaklausiau aš..
Senelis mojuoja Mažai Akvilei.
SENELIS
Eikš uogų rinkt.
Maža Akvilė prieina prie senelio.
SENELIS
Matai kokie serbentai, kaip karoliai. Kaip rožančiai
kaba, saulėj blizga. Va, rink į kibirą ir valgyk. Ir
rink ir valgyk. Ir darbs nudirbtas ir pilvs sotus. Va
taip. A tu turi rožančių? Moki melstis?
42.
MAŽA AKVILĖ
Moku.
SENELIS
Tu valgyk uogas.
Maža Akvilė valgo uogas.
SENELIS
Vardan dievo tėvo i šventosios dvasios.. Aš tai nieko
nemoku. Nemokė manęs, cit, nėr bažnyčios. Nėr dievo. A
tavo mama tai vaikšto į bažnyčią, meldžias, tai i tu
moki. Ir gerai man buvo be dievo. O dabar velnias žino
ką čia man galvot, ta mirtis artėja, baisu biški daros.
Ar pekla laukia ar čia išmislas. Kažkas tai laukia.
Jaučiu, kad laukia. Rojus tai čia ne man...
MAŽA AKVILĖ
Tai ką jau tokio padarei, kad į pragarą? Nužudei ką?
SENELĖ
Akvilyte, bėkš čia! Mažyte!
MAŽA AKVILĖ
Mes čia uogas renkam.
SENELĖ
Mažu nori pušyt?
MAŽA AKVILĖ
Nenoriu. Mes čia šnekam dabar.
SENELĖ
Ką šnekat?
MAŽA AKVILĖ
Apie peklą.
SENELĖ
Ne nu tu visai nudurnėjai? Ką tu vaikui kiši savo
nesąmones, vajėzau, išgirstų kas tai išvis ką
pagalvotų... Akvilyte aš želė padariau, su plakta
grietinėle ir pabarstukais, ir sirupo turim užpilt...
Tavo mėgstamiausia...
Akvilė nubėga pas senelę. Senelė duoda mergaitei
43.
desertą. Jos sėdi.
SENELĖ
Ar skanu?
MAŽA AKVILĖ
Labai skanu. Ačiū močiute.
SENELĖ
Į sveikatą, vaikyti.
MAŽA AKVILĖ
Uogos tai rūgščios, o spalva raudona tokia ryški ryški.
SENELĖ
Va čia rodo laidą dabar, "Bėdų turgus", baisiai man
įdomu, o vedėja šita, Mildažytė, tai josios brolis gimė
kartu su tavo tėčiu...
Senelis pradeda siaubingai rėkti.
Senelė ir Maža Akvilė nuskuba.
Jis sėdi ant žolės susirietęs, laiko pėdą.
SENELIS
Greitąją, greitąją, piršto nėr, piršto nėr...
SENELĖ
Vajėzau, Akvilyte, slėpkis, bėgu, bėgu, kur tas
telefonas...
Senelė nubėga. Maža Akvilė išsigandusi stovi šalia
dejuojančio senelio.
MAŽA AKVILĖ
Seneli, ar skauda?
SENELIS
Labai.
MAŽA AKVILĖ
Seneli, kuo galėčiau padėti?
44.
SENELIS
Padainuok dainelę...
MAŽA AKVILĖ
Ei, kieno ten kyšo uodega, tokia ilga, puri, ruda? Ei,
ko ten slepiesi po šaka? Akys blizga kaip smala. Tu
tikriausiai lapė-snapė, pasaką apie tave man sekė...
Grįžta senelė, pritūpia prie senelio.
SENELĖ
Eik iš čia, mažyte, nežiūrėk, baisu, tie kraujai, kol
atvažiuos greitoji, važiuot penkiolika kilometrų...
Kaip tu taip, vajėzau...
SENELIS
Tai genda ta žoliapjovė... Tai kai supykdė paskuda...
Kai dėjau iš kojos...
SENELĖ
Gerai, dabar užspausiu...
3.2
Akvilė sėdi prie stalo šalia Senelės.
SENELĖ
Matyt jau lauki mūsų mirties... Kai mirsim, tai tau
atiteks šita sodyba, ne tėvui, o tau, tai galėsi
parduot, nusipirkti kokį butą Vilniuje, bet gero matyt
jau nepavyks, nes kaip sako, kad tos kainos tokios, ir
tik augs ir augs, ir galo nematyti. Gerai, kad vaikų
neturi, nežinau, kaip išlaikytumėt, ir vieniems matos,
kad sunku, o dar su vaikais, tai išvis baisu pagalvoti,
baisu pagalvoti... Nors jau seniai tau laikas, jau tuoj
ir vėlu bus, aš pati tai devyniolikos pastojau,
dvidešimties jau tavo tėtį pagimdžiau... Dar nenorėjau
pastoti, dar tik apsiženyjom, dar nebuvau gulėjus, o va
še, užteko vieną kartą, pergulom ir jau... Tai nėštumo
kažkaip nepamenu, bet tai gimdymas tai vajėzau...
Pamenu tik kai gulėjau, man rėkia stumk, stumk, aš
nieko jau nebesuprantu, ir priėjo sesutė man iš šono,
kai suėmė mane už rankos, sako man klausyk, ką tau
sako, ir kai pasakė stumt, ta kai užgulė man pilvą iš
visų jėgų... O po to rėkė mažutis alkanas, pienelio tai
aš neturėjau... Pavirdavom avižų ir nuovirą
45.
sumaitindavom, būdavo kas ir karvės pieną duodavo, bet
taip ir buvo, ir bene kiekvieną sekmadienį skambindavo
bažnyčios varpai, visi kas mirė, kas, ir sako, mirė
mažiukas... Tu valgyk, Akvilyte, valgyk.
AKVILĖ
Ačiū, močiut, aš valgau, valgau. Aš nelaukiu jūsų
mirties...
SENELĖ
Nieko tu nevalgai, matau gi. Va, paimk bent šitą
buterbroduką, o tu, tėvai, įpilk gi jai, ko norėtum...
SENELIS
Yr Coca-Cola, Mirinda, mineralinis, gira... Galiu kavos
padaryti.
AKVILĖ
Gal kavos.
SENELIS
Kava.
SENELĖ
Vakar man Eurokos parašė žinutę... "Miela kliente,
penkiasdešimt procentų nuolaida pudroms"... Bet kad ta
klientė jau nebepaeina...
Senelis neša puodelį kavos ant lėkštutės. Jo
rankos dreba.
SENELĖ
Ar nustosi? Nedrebėk!
Akvilė paima puodelį iš senelio rankų.
SENELĖ
Apipylei mergaitę.
AKVILĖ
Viskas gerai.
SENELĖ
Eik tu jau gal persirėdyk. Su darbiniais šortais, botus
nusiauk. Anūkėlė atvažiavo, pasidabyt negali?
46.
SENELIS
Anūkėlė, anūkėlė. Nespėjau.
SENELĖ
Galėtum ir kostiumą užsidėt.
SENELIS
Su kostiumu miręs pagulėsiu.
Akvilė nusijuokia.
SENELĖ
Ką čia šneka, nesąmones... Eik tu tik..
Senelis nueina.
SENELĖ
Baisiausiai skauda man šoną šiandien. Man prasidėjo dar
kai jaunutė buvau, kaip tu buvau, jau ligoninėj
gulėjau, vienasyk važiavom namo iš jo tėvų, įsėdom į
mašiną ir prisiminiau, kad tašytę savo palikau.. Mažytė
tokia buvo, odinė, parvežę man buvo iš Lenkijos... Tai
sakau, nubėgsiu tuoj, jis mašinoj laukė, tik pasiėmiau,
išeinu į lauką, žiema baisiausia buvo, ir tamsu jau, o
jis man iš mašinos pradėjo šūkaut, tai paskubėjau aš ir
dėjau baisiausiai ant ledo, skausmas kaip elektra pe r
visą šoną man... Ir iki dabar man.. Nebūtų cypęs jis
ten, nebūt taip nutikę... Valgyk dabar pyragėlio,
baisiai skanus, va prie kavytės kaip tik.
Akvilė lėtai valgo pyragą, geria kavą.
SENELĖ
Ir visad taip, kai nelaimė, tai dėl jo. Prisimeni kaip
sau kojos pirštą nusipjovė, vajėzau. Kad suaugęs vyras
su veikiančia galva spirtų sau į žoliapjovę.. Jam tai
čia kas buvo - nušvitimas didysis. Į bažnyčią pradėjo
eit, žinai, tada dar sugalvojo man pasiūlyt apsiženyt..
Bažnyčioj. Visą gyvenimą jam atidaviau, dėl jo
nelaimėse skendau, o jis man sugalvojo siūlyt
sakramentą... Tai aišku numirtumėm dabar vienas be
kito. Bet visas mano gyvenimas, visa mano kančia nuo
jo... Ir tavo tėvelis dar gimė... Ar pasišneki kada su
juo?
47.
AKVILĖ
Jo, susiskambinam kas antrą dieną. O kai atvažiuoja čia
tai aplankau.
SENELĖ
Man tai neskambina... Kai mažytis buvo, tai toks geras
berniukas buvo...
Senelis atsisėda, valgo kartu.
SENELIS
A žinai, anam kambary vaidenas?
SENELĖ
Baik tu...
AKVILĖ
Ką, rimtai?
SENELIS
Vaidenas vaidenas. Atsibundu naktį ir kad stovi prieš
mane baltas...
SENELĖ
Baik tu, a baigsi tu savo nesąmones vieną dieną...
Atsibunda vidury nakties, kad pradeda šaukti nesavu
balsu, ir aš tada atiskeliu... Vaidenas jam..
Prisisapnuoja jis, nebūtų dalykų...
SENELIS
Gali nakvot mano kambary, naje pamatysi pati.
AKVILĖ
Aš tai tikiu, kad gali vaidentis.
SENELĖ
Nesivaidena jam. Čia jau jam varžteliai atsisukinėja.
Matai, kaip valgo, kaip darželio vaikas...
SENELIS
Mėgaujuosi, skanu labai.
SENELĖ
Tu ir arbatą kramtai...
Girdisi atvažiavusio automobilio variklis.
48.
SENELĖ
Kas ten atvažiavo.. Stokis tu greičiau, pasižiūrėk...
Senelis valgo pyragą, negirdi.
SENELĖ
Negirdi jis. Glušas visai. Sakau atvažiavo kažkas.
Senelė sunkiai atsistoja, žiūri pro langą.
SENELĖ
Akvilyte, čia gi taviškis... Atvažiavo taviškis.
Nesakei, kad mašiną turi.. Naujoviška kokia...
Akvilė pašoka. Karolis užeina. Sveikinasi,
nusilenkia senelei, seneliui.
KAROLIS
Laba diena, laba diena. Akvile.
Akvilė pašoka nuo stalo, atsistoja.
AKVILĖ
Karoli, ką tu čia..?
KAROLIS
Akvile, eikš pas mane.
Akvilė sutrikusi, prieina. Karolis paima jos
rankas. Visi tyli sustingę kurį laiką, Akvilė ir
Karolis žiūri vienas kitam į akis, senelė juos
stebi, senelis toliau kerta pyragą.
Karolis atsiklaupia. Akvilė atsiklaupia kartu.
SENELĖ
Akvile tu nesiklaupk...
Karolis mėgina pakelti Akvilę. Ji priešinasi.
Apsiverkia. Karolis apkabina ją.
KAROLIS
Akvile.
49.
AKVILĖ Ššš.
KAROLIS
Akvile.
AKVILĖ
Nesakyk nieko.
KAROLIS
Sakysiu.
AKVILĖ
Ne. Aš bijau.
KAROLIS
Tylėt lengviau.
AKVILĖ Taip.
KAROLIS
Tai patylėk tu.
Jis išsitraukia dėžutę su žiedu.
KAROLIS
Ar tekėsi už manęs?
SENELĖ
Vajėzau... Tu stokis..
Senelis atsitoja.
SENELIS
Ko jie sėdi ant grindų? Peršaldys pūsles...
AKVILĖ Taip.
KAROLIS
Tikrai?
50.
AKVILĖ Taip.
KAROLIS
Myli mane?
AKVILĖ Taip.
KAROLIS
Ir aš tave.
SENELIS
Jau stokitės...
SENELĖ
Nu netrukdyk tu jiems... Ar išvis išprotėjai... Čia gi
jų akimirka, romantiška... Užtenka mano meilę, ką jau
ten meilę, mane sugadinai, tai ir jiems čia nori dabar
gadinti.. Eik...
Senelis išeina. Senelė seka paskui jį.
3.3
Karolis ir Akvilė atsigula ant žolės.
AKVILĖ
Sakom, kad čia mūsų mašina.
KAROLIS
Kiek kainavo?
AKVILĖ
Dešimt tūkstančių.
KAROLIS
Lizinguojam?
AKVILĖ
Nee, uždirbom. Nee, neuždirbom, tu uždirbai. Sakyk, kad
tu uždirbai. Ir tada pagirk kaip aš skaniai gaminu.
Abudu juokiasi.
51.
AKVILĖ
Pasakok koks mandras tavo darbas. Kaip ponas dirbi.
KAROLIS
Akvile, nesityčiok.
AKVILĖ
Aš tyčiojuosi sveikai, man padeda suprasti, aiškiau
matyti, kur einam į priekį.
KAROLIS
Gerai. Tu gerai jauties?
AKVILĖ
Aha. O tu?
KAROLIS
Aš irgi gerai. Gražus dangus, ane?
AKVILĖ
Aha. Labai.
KAROLIS
Ir saulė.
AKVILĖ
Ir debesys.
KAROLIS
Faina čia, ane? Ar galvojai kada išvažiuoti gyvent į
kaimą?
AKVILĖ
Tu juokauji?
KAROLIS
Ne. Aš rimtai. Ar jauti kaip mes nurimom? Ir tu, ir aš.
Čia gamtoj. Ant žolės. Prie vėjo. Šalia medžių. Netoli
šaknų. Ką, nejauti?
AKVILĖ
Jaučiu.
52.
KAROLIS
Tai va, nejuokauju aš. Mes nurimom, dabar mes kartu. Nu
tipo. Matom vienas kitą.
AKVILĖ
Tu gi žolės net nenorėtum pjaut.
KAROLIS
Bet tau patiktų. Ką ne?
AKVILĖ
Haha. Nu jo.
KAROLIS
Klausytum ten kokį podkastuką ar knygutę ir va, viskas
nupjauta. O aš galėčiau namus tvarkyt. Ir šiltnamį.
Restauruot kokį seną namą. Čia gi gali būt life-time
project! Meilė tau, meilė vietai, meilė žemei... Kur
dedi save ir matai į kur dedi. O ne į kitų verslingas
svajones. Ar pusmečio kūrybą į vienos dienos palaimą
atitrūkti svajojantiems. Ir jie išgeria, išgeria tavo
kraują, kaip vandenį, ištroškę, ir tada grįžta namo, ir
jie vėl ištroškę, ir galvoja, kaip pasotinti ką... Jie
net žiemą nori į šiltą kraštą. Ant kiek žmogus turi būt
nutrūkęs nuo savo natūralaus cikliškumo, nuo savo
gimtosios žemės, bioregiono, kad norėt ne kartu,
užrankos su žeme išgyvent, o bėgt šildytis ir
gaivintis? Ir šikt teršt planetą skrodžiant dangų? O
čia žiūrėk, būtum laiminga. Neskubėk. Aš gulėčiau su
tavim. Nes neskubėčiau.
AKVILĖ
Ir po to va taip užpistumėm vienas kitą. Tu negirdėjai.
Bet kaip visad. Tu supranti, kad ji realiai liepė jam
nedrebėti, kai jam drebėjo rankos nešant man kavą.
Karolis juokiasi.
AKVILĖ
Ir sakė, kad jis valgo kaip darželio vaikas, ir arbatą
kramto.
Karolis juokiasi.
53.
AKVILĖ
Bet sakė, kad numirtų vienas be kito dabar. Tai žinai,
ji iki parduotuvės pati be šansų. Tai ir iki tualeto be
šansų būna. O jis išvis būtų miręs. Visi jo draugai
cukrininkai mirė prieš dvidešimt, tridešimt metų. O jis
gyvas. Nes ji prižiūri ką jis valgo, ar vaistus
išgeria, ar cukrų matuoja. Bet užpisę jie vienas kitą.
Va taip surišti, suklijuoti, ir užpisa juodai.
KAROLIS
Bet mes neužpisim vienas kito.
AKVILĖ
Iš kur žinai?
KAROLIS
Nes mes kitokie.
AKVILĖ
Nu visi žmonės žmonės. Visos poros poros.
KAROLIS
Nu bet ant ko viskas pastatyta priklauso.
AKVILĖ
O ant ko pas mus pastatyta?
KAROLIS
Ant meilės ir darbo.
AKVILĖ
Kokio darbo?
KAROLIS
Mes dirbam viens su kitu. Mes partneriai. Juk žinai. O
jie tiesiog yra. Vienas su kitu. Leidžia viens kitam
būti, bet iš tikrųjų tiesiog be perstojo modifikuoja.
Nori modifikuoti. Nori sau palenkti.
AKVILĖ
Aš nežinau ar reikia analizuoti šešis dešimtmečius
trunkančios santuokos.
54.
KAROLIS
Aš tik šiaip kalbu. Nu sakau ką jaučiu.
AKVILĖ
Jis išvis gėrė ir pas kitas vaikščiojo. O dabar jis
geras. O ji bloga. Dabar jis kaip katukas pamestas. O
ji kaip smauglys. Pitonas.
KAROLIS
Nu tai jau matai, kad mes kitokie. Mes pas kitus
nevaikštom. Ir negeriam.
AKVILĖ
Nu bet čia dar tik pradžia.
KAROLIS
Tai gerai, o kokia buvo jų pradžia?
AKVILĖ
Ji buvo labai graži ir ją pusbrolis fotografas
fotografavo. O pas pusbrolį po to į dirbtuves atėjo
senelis ir pamatė jos nuotrauką džiustančią ir paprašė
supažint.
KAROLIS
Nu čia tai jo.
AKVILĖ
Toli gražu mum.
KAROLIS
Toli gražu.. Čia graži istorija. O kur tavo tėvai
susipažino?
AKVILĖ
Kaimo diskotekoje. O tavo?
KAROLIS
Klasiokai buvo.
AKVILĖ
Nu jo. Jų susipažinimas tikriausiai kiečiausias, kokį
esu girdėjus.
55.
KAROLIS
Nu tai va. Matai kokia pradžia. O pabaiga liūdna. Tai
ne nuo to viskas priklauso.
AKVILĖ
O nuo ko?
KAROLIS
Aš tave myliu.
AKVILĖ
Ir aš tave.
KAROLIS
Čia iš meilės mes su tavim. Ne iš pareigos. Ne iš
grožio. Ne iš reikalo.
AKVILĖ
Ir sakė, kad nenorėjo pastoti, devyniolikos buvo, ir
tik pergulėjo vieną kartą ir iš karto pastojo...
KAROLIS
Tai va. Tai pas mus geriau. Mes daugiau kartų spėjom.
Akvilė tyli.
KAROLIS
O kodėl čia atvažiavai?
AKVILĖ
Nežinau. Nežinojau kur bėgt.
KAROLIS
Nuo ko bėgt? Nuo manęs?
AKVILĖ
Ne nuo tavęs.
KAROLIS
O nuo ko?
AKVILĖ
Nuo savęs.
56.
KAROLIS
Pavyko?
AKVILĖ Ne.
KAROLIS
O ką čia radai?
SENELĖS BALSAS
Akvilyte, mažu nori pušyt?
AKVILĖ
Noriu į tualetą. Einu.
KAROLIS Ok.
Akvilė atsisėda.
AKVILĖ
Einu į tą lauko. Kur prie garažo.
KAROLIS Ok.
Akvilė užeina į tualetą. Praeina nemažai laiko. Karolis atsistoja, prieina prie tualeto durų.
KAROLIS
Rudis vartus laužia?
AKVILĖ
Nu baik. Ką aš negaliu??
KAROLIS
Gali, gali, nesiparink.
AKVILĖ
Ir visad taip, kai aš tualete, tai tokie bajeriai, tai
atrodo, kad negaliu aš visgi šikt. Kad moterys nešika.
57.
KAROLIS
Nu baik, saulyte, taigi juokauju. Juokauju. Viskas
gerai. Tu ten pasėdėk ramiai kiek tau reikia. Gi
sveika. Gerai?
AKVILĖ
Nu gerai. Ir daugiau nekomentuok tokių dalykų. Mane
erzina.
KAROLIS
Kodėl tave erzina?
AKVILĖ
Nes čia privatūs dalykai. Daug kartų sakiau.
KAROLIS
Šūdai yra privatūs? O žinai kaip romėnai šikdavo,
bendra patalpa tokia ir daug skylių ant suolo, ir visi
sėdėdavo ir plepėdavo...
AKVILĖ
Gerai, eik jau. Aš mėgstu susikaupti.
KAROLIS
Ok. Myliu. Einu pavalgyt serbentų.
AKVILĖ
Rūgštūs jie. Bet gražūs.
Karolis nueina. Praeina kelios tylios akimirkos.
AKVILĖ
Kai esi jau viena, senelių lauko tualete, ir prasidėjo
persileidimas, neturiu minčių, jos bėga su krauju.
PABAIGA