2016

Pjesės autorė: Živilė Zablackaitė

Trys draugės susitinka atsisveikinti prieš išvykdamos iš Lietuvos. Mokslai, darbai, meilė – visa tai jų laukia ten. Jos džiaugiasi viena dėl kitos, dėl šviesios ateities ir dėl atsinaujinančios Lietuvos. Tačiau ar viskas tikrai taip gražu ten, kur mūsų nėra? Ar viskas gali būti tik gerai? Ar galima neteisti pačiam savęs?
Tai pjesė - diskusija apie toleranciją, požiūrį į moteris, emigraciją ir ateitį, kuri mūsų laukia.
 

Pjesės autorė: Andra Kavaliauskaitė

Vykdomas TV projektas, kurio metu keturiems laimingiesiems (vyrams) tenka galimybė susikurti tokią moterį, kuriai drąsiai galėtų ištarti – tu TOBULA! Vyrai, tarsi didžiausi pasaulio dievai, kuria savo moterį iš detalių, taip parodydami kas kiekvienam vyrui yra svarbiausia. Plaukai, akys, krūtinė, vagina, balsas – ar šios detalės kada nors virs visuma? Ar nors vienas iš dalyvaujančiųjų pamatys savo tobuląją?

Žvelgdami į vieną iš popkultūros šakų keliame klausimą: kur yra žmogiškumas? Kur yra riba, po kurios reikėtų stabdyti kameras ir pasakyti “STOP!”? Kas nūdienoje yra moteris ir ko ji verta? Kas yra vyras ir vyriškumas? Žmogus ir žmogiškumas? Geismas, aistra, laisvė ir dideli pinigai – kas po visu tuo slypi? Kiek kainuoja atvirumas ir galimybė pasityčioti? Kiek kainuoja klounas, kuris ne tik puikiai atlieka vaidmenį, bet ir pats, to nesuprasdamas, sukuria puikų, reitingus keliantį scenarijų? Kiek kainuoja orumas ir pagarba žmogui?

Pjesės autorė : Irena Kunevičiūtė

Netikėtomis aplinkybėmis susitinka keturi skirtingi žmogaus elementai: protas, širdis, kūnas ir siela. Šioje istorijoje jie visi funkcijonuoja kaip atskiri personažai. Kiekvienas jų mąsto ir elgiasi pagal savo elementą. Kadangi žmogus realybėje negali turėti tik vieno iš elementų, nes visi yra reikalingi, dėl to ši situacija yra gan utopiška, iliustruoja susiskaldžiusį žmogaus vidų kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje. Dėl savo skirtumų šie keturi elementai iš esmės nesuderinami, nesutaria, tačiau ir vienas be kito negali.

Pjesės autorė: Birutė Kapustinskaitė

„Niekada nežinai” - tai keturi aštuonių žmonių susitikimai. Aštuoni burgeriai. Trys vegetarški, penki su kiauliena. Aštuoni nugirsti dialogai tų, kurie visada sėdi tau už nugaros ar prieky tavęs.

„- Kažkokių pokyčių norisi, žinai.
- Tai pradėk bėgiot.
- Norėčiau. Bet neturiu batų.
- Kedų neturi?
- Nu, turiu tik paprastus.
- Tai ir viskas.
- Nu nesveika su paprastais. Pėdas gali susigadint. Ir stuburą.
- Tingi ir viskas.
- Tu su bėgiojimo kedais bėgioji?
- Nu jo, bet...
- Nu tai ir viskas."

Pjesės autorė - Indrė Bručkutė

"Vizitinės kortelės žmogus" yra politinė satyra, kurioje vienas garažas - kepykla funkcionuoja tarsi viena valstybė. Trys vyrukai - Benas, Denas ir Kristus - turi skirtingas funkcijas šioje sistemoje ir kiekvienas puikiai atlieka savo darbą. Kartais net per gerai, kaip pasakytų jų Šefas, kurio tikslas yra išlaikyti iliuziją, jog jie sotūs ir laimingi, o už garažo ribų - prievarta, chaosas ir kiti garažai, kurie trokšta sunaikinti jų nusistovėjusią tvarką. Tik kaip ilgai galima "pasotinti" žmogų viltimi, jog netolimoje ateityje keksiukai bus skanesni, sotesni ir tu jų gausi daugiau?

Pjesės autorė: Sigita Bukantaitė

Tai absurdo pjesė, kurioje veikia du veikėjai - Vanka ir sąlyginis veikėjas, pjesės metu besikeičiantis į svarbius Vankai žmones. Dialogo, vykstančio terasoje, metu susipažįstame su pagrindine veikėja - mylimiausia jos vaikystės suknele, dramatiškais gyvenimo momentais, žmonėmis, kurių daugiau nesutiks, klaidomis, iš kurių taip ir nepasimokė. Tragiškoje jos likimo šviesoje išaiškėja nuoskaudos bei žaizdos ir tai, kaip gražus fasadas kartais slepia didelį skausmą, buvimas minioje – vienatvę.

Pjesės autorė: Dovilė Statkevičienė

„Aštuonios minutės“ – tai pjesė, kurios pagrindiniai veikėjai – žiūrovai. Dalis žiūrovų čia turės kitus vardus ir kitus gyvenimus, kuriuos gyventi galbūt nebus taip patogu, kaip savuosius. Bet nei Jolanta nenorėjo būti Jolanta, nei Boleslovas – Boleslovu, o jie pasirinkti negali. Kažkas gimė aklas, kažkieno orientacija nesutampa su daugumos, kažkam – depresija, kurios niekas nelaiko liga. Tačiau gyvenimas eina.
Pjesė „Aštuonios minutės“ leidžia įsigyventi vieniems į kitus ir savo kailiu pajusti, ką reiškia būti tuo, kurio gyvenime buvo aštuonios minutės. Pjesės tikslas – suteikti progą žiūrovams išjudinti savo nuostatas, šiek tiek praplėsti sąvokos „normalus“ horizontą.